Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 06 18, 16:59

G.Nausėdos pranešimo analizė: tradicinis, bet lyderystės ir aiškumo maža, jaudulys kalbant dviem temomis

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Politologų vertinimu, prezidentas pasirinko tradicinę ir nuosaikią pranešimo formą, akcentavo užsienio stebėtojams svarbius dalykus, tačiau nesutvirtino savo lyderystės. Viešojo kalbėjimo ekspertas pastebėjo dvi temas, kuriomis pasisakydamas prezidentas jaudinosi ir nerimavo.

15min studijoje prezidento metinį pranešimą apžvelgė politologai Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė. Taip pat kalbos akcentus analizavo viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas.

Pasak jo, G.Nausėdos metinis pranešimas buvo paremtas emocijomis ir „pranešėjo jausminio pasaulio išraiška“. Be to, pakankamai deklaratyvus.

„Aš labai pasigedau ir labai norėčiau, kad kalba būtų struktūruota taip: yra probleminis laukas praeities, yra dabartinė situacija, jos vertinimas ir yra išmatuojamais dydžiais paremtas ateities planas, strategija. Aš pastebėjau, kad ši prakalba yra absoliučiai orientuota į procesą: mes darome, mes matome, mes judame. O tuomet aš užduodu klausimą sau: o kaip mes, Lietuvos piliečiai, identifikuojame, kad kartu su savo išrinkta valdžia (...) einame tikrai teisingu keliu?“ – klausė I.Vasiliauskas.

Jis visoje kalboje pasakė vieną vienintelį išmatuojamą skaičių, kad žodis „susitarimas“ susideda iš vienuolikos raidžių.

Pasak jo, pranešimas buvo kupinas deklaratyvumo, bet nebuvo užsibrėžta, ką ketinama padaryti per kadenciją.

„Jis visoje kalboje pasakė vieną vienintelį išmatuojamą skaičių, kad žodis „susitarimas“ susideda iš vienuolikos raidžių. (...) Nesakau, kad populizmo, bet tokių populiarių frazių rinkinukas yra“, – teigė I.Vasiliauskas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Igoris Vasiliauskas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Igoris Vasiliauskas

Be to, pasak eksperto, G.Nausėda metiniam pranešimui pasiruošė nepakankamai, nes kūno kalba buvo nepakankamai sustyguota.

„Prezidentas stresuoja ir tai yra akivaizdu. Keletas momentų, kai tai ypač matėsi iš kūno kalbos. Apie santykius su Baltarusija. Šio sakinio kontekste prezidentas tris ar keturis kartus tiesiog pastrigo ant atskirų žodžių.

Antra dalis, kai turinio prasme jaudinosi prezidentas, tai kai sakė sakinį dėl teisinių institucijų be vadovo situacijos. Tuo metu, matyt, stresas buvo tokią viršūnę paėmęs, kad tuo metu jis prakaitą, kuris, ko gero, kaktoje atsispindėjo, be jokios servetėlės, nosinaitės, tiesiog šnai delnu ir nusivalė.

Prezidentas stresuoja ir tai yra akivaizdu.

Tai parodo ne tik fizinio diskomforto apraiškas, bet ir tai, kad teksto turinys giliai sėdintis jame šiandien yra pakankamai dar neišsprendžiama problema ir sudėtingas momentas, kurį jis privalo įgarsinti“, – kalbėjo I.Vasiliauskas.

Taip pat I.Vasiliauskas pastebėjo, kad prezidento kalboje palikti per ilgi sakiniai, todėl jam vietomis buvo sudėtinga pranešimą net perskaityti.

G.Nausėdą, kuris pranešimui ruošėsi keturias dienas, viešojo kalbėjimo ekspertas pagyrė už kalbos atidarymą ir pabaigimą tais pačiais blokais, akcentų pakartojimą.

Kitos kartos prezidentas

Politologė V.Būdienė tikino, kad keturių dienų pasirengimo metiniam pranešimui įrašymas į darbotvarkę, ko gero, buvo labiau „simbolinis viešųjų ryšių mostas“. Greičiausiai kalba buvo rašoma ilgiau.

„Aš žiūrėjau į prezidentą Seimo tribūnoje šiek tiek kitomis akimis ir galvojau, tai koks prezidentas atėjo skaityti savo pirmą metinį pranešimą. Manyčiau, kad šis prezidentas yra šiek tiek kitoks, nei buvę prezidentai. Galbūt jis panašesnis į Valdą Adamkų, tačiau jis nėra toks sunkiasvoris kaip buvo Algirdas Brazauskas ar Dalia Grybauskaitė politine prasme. Jis visiškai kitos kartos nei ankstesni prezidentai. Jis pagal amžių kitos kartos, pagal kultūrą politinę kitos kartos. Simpatiškas, kostiumas gerai jam tinka, jis turi šeimą tradicinę – žmona, vaikai. Jis iš tikrųjų kitoks prezidentas. Visiškai naujos kartos“, – kalbėjo V.Būdienė.

Be to, Vilniaus politikos analizės institutas paskaičiavo, kokie žodžiai buvo dažniausi G.Nausėdos kalboje. Ir čia V.Būdienė nustebo pamačiusi žodį „savivalda“.

„Savivalda niekada nebuvo akcentuojama prezidento regos lauke, nebuvo ji matoma. Tai yra nauja ir, ką iš tikrųjų prezidentas daro kitaip negu ankstesni prezidentai ir savo kalboje paminėjo, tai didesnį dėmesį skiria savivaldai“, – sakė ji.

V.Būdienė labiausiai G.Nausėdos metiniame pranešime laukė prezidento asmeninės iniciatyvos įvardijimo, bet to neišgirdo.

„Kol kas tai daugiau simbolinis abstraktus pranešimas, daugiau retorinis, kviečiantis“, – teigė politologė.

Kur baigsis kompromisas?

Pagrindinis kalbos leitmotyvas – gerovės valstybės idėja, tačiau konkrečių priemonių prezidentas nenurodė. Nekalbėjo jis ir apie artėjančius Seimo rinkimus. G.Nausėda tik teigė, kad gerovės valstybės principų įgyvendinimo priemones tikisi matyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų rinkimų programose ir žadėjo būti sąjungininkas jas tobulinant ir įgyvendinant.

„Bijau, kad šis jo posakis galbūt net paskatins partijas būti dar labiau populistiškas prieš rinkimus“, – sakė V.Būdienė, kuri nesitiki prieš rinkimus sulaukti aiškesnio G.Nausėdos konkrečių politinių partijų vertinimo.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologė Virginija Būdienė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologė Virginija Būdienė

Pasak jos, G.Nausėda nepakankamai išryškino politinės kultūros negeroves, ypač lyginant su D.Grybauskaite, kuri kritikos strėles laidė aštriau.

„Mes labai viską suprasdavome klausydami metinio pranešimo. O čia tokių ryškių pasakymų nematau. Net ir čia pakartojo, kad galima viską spręsti taikiai, kompromisais ir kompromisas yra beveik mūsų kelias. Manyčiau, kad tai nerodo didelio stiprumo prezidento, ypač pavartoti metiniame pranešime šias frazes ir kviesti kompromiso, nes nėra pasakyta, iki kur tas kompromisas gali būti leistinas. Nes kompromisas, žinote, dėl kompromiso galima ir nepriklausomybės netekti kartais“, – aiškino ji.

Žinote, dėl kompromiso galima ir nepriklausomybės netekti kartais.

V.Būdienė sakė tikėjusis, kad dėl pačių santykių su valdančiąja dauguma, su premjeru Sauliumi Skverneliu ar valdančiųjų lyderiu Ramūnu Karbauskiu, prezidentas pasisakys aštriau ir aiškiau.

„Jie nebuvo paminėti. Valdančioji dauguma kaip ir žaidžia tą žaidimą, kad Karbauskis nuolat mini, kaip su prezidentu šnekasi, priešingai nei vyko su D.Grybauskaite, o su Skverneliu yra tarytum santykiai geri, bet susisiekimo ministro klausimas labai aštrus ir jis čia nebuvo paminėtas“, – teigė politologė.

Visgi frazė apie politinės kultūros kartelės nuleidimą iki dugno nuskambėjo. Ar ji nebuvo skirta susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus situacijai?

V.Būdienė sako, kad galbūt, tačiau ši situacija esą prezidentui pati nepalankiausia, nes skirdamas susisiekimo ministru J.Narkevičių, nors buvo kalbėta, kad prezidentui patinka buvęs ministras Rokas Masiulis, G.Nausėda parodė, kad jis yra „šiek tiek įkaitas“.

„Tai yra prezidentui simboliškai ir praktiškai negerai, nes tai yra rangavimasis ir dėliojimasis kaip mokykloje per fizinio pamokas pagal politinį ūgį. Jis dabar dar pralošė per pandemiją netapdamas lyderiu“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto vadovė.

Prezidentas kalboje pareiškė, kad jį vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau jis nesitaikstysiąs su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet mato geresnių kandidatų. Ką tai reiškia?

„Įtampos dėl politinių paskyrimų yra labai, matyt, didelės“, – taip įvertino V.Būdienė ir tikino, kad žmonių skyrimai į postus yra G.Nausėdos silpna ir karšta vieta.

Išlaikė tradiciją

L.Kojalos vertinimu, Lietuvos prezidento metinis pranešimas, palyginti su kitų valstybių vadovų kalbomis, yra gana tradicinio formato, nuosaikus.

„JAV mes turime labai daug teatro, svečių, į kuriuos referuoja prezidentai, kokie jie bebūtų. Lietuvoje turime galbūt nuosaikesnę tradiciją ir prezidentas G.Nausėda laikėsi daugiau mažiau tendencijos, kurią formavo ankstesni lyderiai. Tas tęstinumas yra akivaizdus. Manau, kad ilgainiui pasirodys daugiau paties prezidento stiliaus ir akcentų, kurie jį galbūt labiau išskirs iš tradicijos, kuri formavosi jau ilgą laiką“, – kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala

L.Kojala tikino, kad prezidentas kalboje tvarkingai sudėliojo esminius užsienio politikos akcentus.

„Yra stiprus konsensusas mūsų užsienio politikoje ir tas atsispindėjo. Kalbant apie ES ir NATO, turbūt negalėjome nieko kito ir tikėtis. Pakartoti tie akcentai, kurių turbūt galėtume laukti ir iš kitų lyderių. Tai yra svarbu. Pabrėžti 2 proc. ir santykį su JAV, tiesiogiai paminint ir prezidentą – taip pat“, – teigė L.Kojala.

Visgi prezidentas nekalbėjo apie 2,5 proc. BVP gynybai, ar nuo to atsitraukiama?

Lietuvoje turime galbūt nuosaikesnę tradiciją ir prezidentas G.Nausėda laikėsi daugiau mažiau tendencijos, kurią formavo ankstesni lyderiai.

L.Kojala sakė, kad ši dalis, ko gero, labiau buvo skirta užsienio šalių diplomatams, todėl akcentuota tai, ką tikrai galima žadėti.

„Skaldanti tema, ko gero, yra Baltarusija“, – sakė jis ir tikino, kad turbūt ne be reikalo šiai temai buvo daugiausia dėmesio. G.Nausėda Astravo atominę elektrinę pavadino 12 metų trunkančia Lietuvos klaida.

Prezidento G.Nausėdos metinį pranešimą skaitykite čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min