Kaip pirmadienį pranešė IŽA, savo kreipimesi į Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, Seimo komitetus ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente (EP) ji ragina ginti poziciją dėl „AgoraEU“ 2028–2034 metų finansavimo struktūros, kad „didžioji dalis“ programos lėšų būtų skirta nepriklausomai žiniasklaidai.
„Nepriklausoma, objektyvi žiniasklaida yra kertinis demokratijos ramstis. Todėl būtina užtikrinti, kad „AgoraEU“ finansavime prioritetas būtų skiriamas žiniasklaidos sektoriui, faktų tikrinimui ir kovai su dezinformacija. Tai yra ne tik sektoriaus, bet ir visos Europos saugumo klausimas“, – pranešime cituojama IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
IŽA pažymėjo, kad investicijos į žurnalistikos nepriklausomumą ir medijų raštingumą sustiprins piliečių informuotumą, pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir atsparumą propagandos grėsmėms.
Kaip spalio pabaigoje skelbė Kultūros ministerija, ES lygiu svarstomas „AgoraEU“ biudžetas 2028–2034 metais turėtų sudaryti 8,58 mlrd. eurų, o finansavimą numatoma skirstyti per bendrus europinius konkursus.
Numatoma, kad programą sudarys trys pagrindinės kryptys: „Kūrybiška Europa. Kultūra“ skirta remti kultūros ir kūrybinius sektorius, „Media+“ kryptis orientuota į audiovizualinio ir žiniasklaidos sektoriaus stiprinimą, „CERV+“ kryptis skirta stiprinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę ir lygybę.
Pagal Europos Komisijos (EK) pasiūlymą, šioms trims kryptims ketinama skirti atitinkamai 1,796 mlrd., 3,194 mlrd. ir 3,593 mlrd. eurų.
Ministerija pabrėžė, kad „Media+“ kryptyje numatytas „Naujienų“ komponentas, kuris pirmą kartą ES lygiu įteisins paramą žiniasklaidai kaip visavertę programos dalį. Iki šiol ši parama neturėjo atskiro teisinio pagrindo ir buvo išskaidyta tarp kelių priemonių.
„AgoraEU“ turėtų tapti pagrindine Bendrijos priemone, skirta puoselėti Europos tapatybę ir vertybes, remti kultūrą. Nauja finansavimo iniciatyva siūloma sujungti šiuo metu atskiras „Kūrybiškos Europos“ ir „CERV“ programas.
