Sekite 15min Google
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, kalbėta apie žurnalistų darbo sąlygas galimų krizinių situacijų metu.
„Diskutuota, kaip užtikrinti nepertraukiamą informacijos teikimą visuomenei, jei Lietuvoje susiklostytų sudėtinga saugumo situacija, pavyzdžiui, prasidėtų intensyvios dronų atakos ar būtų sutrikdytas įprastas institucijų darbas. Taip pat apie poreikį iš anksto numatyti vietas ir sąlygas, kuriose žurnalistai galėtų tęsti darbą, gauti operatyvią informaciją iš valstybės institucijų ir užtikrinti svarbios informacijos sklaidą visuomenei“, – sako L.Bušinskaitė.
„Laisva ir profesionali žiniasklaida yra svarbi mūsų visuomenės atsparumo dalis. Todėl spręsdami kylančius iššūkius turime išlaikyti atvirą dialogą su sektoriaus bendruomene, įsiklausyti į jūsų patirtį ir kartu ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų tvarią jo veiklą, didintų visuomenės informuotumą ir saugotų žodžio laisvę“, – sakė M.Sinkevičius.
Nemažai dėmesio skirta ir Lietuvos žiniasklaidos aktualijoms. IŽA atkreipė dėmesį, kad tradicinė žiniasklaida šiandien susiduria su vis didesniu pasaulinių technologijų platformų spaudimu, dirbtinio intelekto plėtra ir sparčiai besikeičiančia reklamos rinka, todėl būtina ieškoti papildomų priemonių, kurios padėtų išlaikyti stiprią nacionalinę medijų ekosistemą.
Aptariant Medijų rėmimo fondo (MRF) ateitį, pabrėžta būtinybė stiprinti fondo vaidmenį didinant Lietuvos žiniasklaidos atsparumą, didinant MRF finansavimą. IŽA siūlo sukurti nuolatinę atskirą medijų atsparumo programą, skirtą profesionaliai žurnalistikai, vietinio turinio kūrimui, inovacijoms ir žiniasklaidos pasirengimui veikti krizės sąlygomis. Asociacijos vertinimu, kartu būtina tobulinti ir patį fondo modelį, kad jis geriau atitiktų šiandienos realijas bei pirminius jo steigimo tikslus.
IŽA vertinimu, stipri nacionalinė tradicinė žiniasklaida yra ne tik verslo ar rinkos klausimas. Tai yra viena iš demokratinės valstybės atsparumo, visuomenės informavimo ir informacinio saugumo garantijų.
