Kaip teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai, ministras informavo šalies vadovą apie padėtį Gruzijoje, susitikimus su Gruzijos vadovais, aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnais, papasakojo apie apsilankymą karo veiksmų zonoje, Rusijos naikintuvų ataką patyrusiam Gorio mieste, Gruzijos patirtus nuostolius.
Anot šalies vadovo, per šį karinį konfliktą Lietuva užėmė teisingą poziciją. „Esame nusiteikę toliau tęsti savo diplomatines pastangas, kad būtų rastas taikus sprendimas“, – teigė V.Adamkus.
Lietuvos vadovas palankiai įvertino Gruzijos Prezidento M. Saakašvilio sprendimą priimti ES pirmininkaujančios Prancūzijos siūlomą veiksmų planą ir nutraukti karo veiksmus. „Dabar Rusija turi žengti atsakomąjį žingsnį“, – sakė valstybės vadovas.
V.Adamkaus nuomone, į šį procesą dar plačiau turi įsitraukti ES ir NATO šalių diplomatai, derybininkai, stebėtojai ir taikdariai, kurie, būdami Gruzijos teritorijoje, padėtų šalies valdžiai apsaugoti savo piliečius, išspręsti teritorinio vientisumo klausimą ir pasiekti visai tarptautinei bendruomenei bei Gruzijai priimtinus sprendimus.
Doveika skatina paremti taiką
Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas ir administratorius Ričardas Doveika ragina visus žmonės paremti taiką Gruzijoje dalyvaujant trečiadienį Vilniaus arkikatedroje vyksiančiose mišiose „Už taiką pasaulyje“ bei eitynėse „Taikos kelias“.
„Kiekvienas, kuris dar savo sąmonėje prisimena tankus važinėjusius Vilniaus gatvėmis, kuris dar nėra pamiršęs tako į Antakalnio kapines, kur palaidoti žuvusieji per lemtingus Lietuvai įvykius, kuris mena savo artimuosius, palaidotus tolimajame Sibire, trečiadienį turi būti su mumis – mišiose, o po jų - eitynėse Gedimino prospektu“, – BNS pirmadienį sakė R.Doveika.
Anot jo, problemų sprendimas žvanginant ginklais veda į pražūtį, bet niekada neveda į dialogą.
„Visuomenė, tauta išeina į gatves ir yra solidari su tais žmonėmis, kurie visiškai nekaltai aukojasi už savo tėvynę ir savo laisvę. Tauta, išėjusi į gatves, glaudžiasi prie šventovės, prie dievo, kuris yra taikos šaltinis ir pati taika, ir tuo pačiu išeina į miesto gatves duodama labai aiškų liudijimo ženklą ir labai stiprią žinią, kad esame taikos visuomenė“, – BNS sakė R.Doveika.
Dvasininkas ragino prisiminti kitų tautų palaikymą Lietuvai siekiant nepriklausomybės ir dabar paremti karo draskomos Gruzijos gyventojus.
„Prisiminkime, kiek džiaugsmo suteikė, kai islandai pripažino mus ir kai kažkur Amerikoje žmonės palaikė Lietuvą. Visas pasaulis atkreipė dėmesį į mūsų laisvės siekį. Šiandieną mes turime išreikšti tą patį Gruzijos žmonėms, kurie yra karo gniaužtuose“, – BNS sakė dvasininkas.
Mišios Vilniaus arkikatedroje bus laikomos trečiadienį 19 val., po jų Gedimino prospektu vyks eisena nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų, kur bus surengtas taikus Gruzijos palaikymo mitingas.
Mitingą rengia opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.
Jaunus žmones nelikti abejingus įvykiams Gruzijoje pirmadienį taip pat ragino Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kreipdamasi į visas Europos regiono valstybių nacionalines jaunimo organizacijų tarybas, Europos jaunimo forumą bei Lietuvos jaunimo organizacijas.
Gruzijoje nuo šeštadienio paskelbta karinė padėtis, Rusijos karinė aviacija nuo penktadienio bombarduoja visą šalį, pirmadienį kariniai veiksmai tęsėsi.
Koziris, derantis dėl IAE veiklos pratęsimo
Rusijos agresija Gruzijoje patvirtina jos, kaip partnerės nepatikimumą ir skatina dar garsiau prabilti Lietuvą apie energetinio saugumo užtikrinimo būtinybę, teigia Seimo Europos reikalų komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis.
„Šie įvykiai gali būti labai rimtas koziris Lietuvai derantis su Europos Sąjunga dėl Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimo“, – BNS sakė A.Ažubalis.
Anot parlamentaro, Lietuva Briuseliui turi aiškiai pasakyti, kad ji negali pasitikėti tokiu partneriu kalbant apie apsirūpinimą energetiniais ištekliais, kuomet kitąmet bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
Pasak jo, Rusijos ir Gruzijos konfliktas dar kartą parodo, kad bendradarbiauti su Rusija yra „sunku, rizikinga ir pavojinga“.
„Jeigu ES bus vieninga ir pažabos Rusiją, tada šiame konflikte Gruziją palaikančiai Lietuvai jokios energetinės sankcijos negresia, bet jeigu ES bus išskydusi, susipriešinusi, nevieninga – įvairūs kranelių užsukimo variantai yra įmanomi ir grėsmė gali kilti ne tik Lietuvai“, – teigė A.Ažubalis.
Seimo nario teigimu, Rusija savotiškai atkeršyti galėtų ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, Estijai ir Latvijai, kurios taip pat parėmė Gruziją.
Anot A.Ažubalio, Lietuvai didesnį pavojų galėtų kelti apsirūpinimas dujomis, kurių vienintelis tiekėjas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, tuo tarpu naftos galima būti įsigyti ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šaltinių.
Parlamentaro teigimu, Gruzijos ir Rusijos konfliktas kelia grėsmę visai Europai, nes buvo buvo bombarduojamas Batumio uostas, per kurį kazachai į Europą eksportuoja apie 1 mln. barelių naftos.
Gruzijos ir Rusijos konflikto zonoje yra Rusiją aplenkiantis ir per Gruziją nutiestas stambiausias regione naftotiekis Baku-Tbilisis-Džeichanas, aprūpinantis Vakarų valstybes iš Kaspijos jūros išgaunama nafta.
Teigiama, kad subombarduotas Počio uostas, kuris yra vienas iš pagrindinių uostų, iš kurių eksportuojama nafta.
Reikia stabdyti agresiją
Valdančiosios socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas pirmadienį kreipėsi į Europos socialistų partijos (Party of European Socialists – PES) vadovus ragindamas imtis veiksmų Rusijos karinei agresijai prieš Gruziją sustabdyti.
„Rusijos kariniai veiksmai rodo, jog ši šalis įsitraukė į neoficialų karą su Gruzija. Tai akivaizdi agresija ir grubus tarptautinės teisės pažeidimas, galintis sukelti rimtas pasekmes euroatlantiniam stabilumui ir saugumui bei euroatlantiniams santykiams su Rusija“, – teigiama PES prezidentui ir PES prezidiumui išsiųstame laiške.
PES jungia 33 socialistinę ir socialdemokratinę partiją iš visų Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos, 8 Europos valstybėse šių partijų lyderiai vadovauja vyriausybėms ir dar 4 keturiose šalyse yra valdančiosiose koalicijose.
Dokumente, adresuotame PES nariams, teigiama, kad Rusija privalo tuojau pat sustabdyti savo karinius veiksmus ir atšaukti visas pajėgas iš Gruzijos teritorijos. Visos pusės turi nutraukti karo veiksmus ir atnaujinusios derybas siekti politinio susitarimo, kuris išvestų iš susidariusios krizės, gerbiant Gruzijos teritorijos suverenumą ir teritorinį vientisumą.
„Jei Rusija ir toliau tęs savo agresiją prieš Gruziją, raginsime Europos Sąjungą stabdyti prasidėjusias derybas su Rusija dėl naujosios Bendradarbiavimo sutarties, įvertinti dabartinius ES - Rusijos santykius, atmesti Rusijos veto dėl stabilumo Gruzijoje ir pradėti įgyvendinti nepriklausomą bei patikimą ES taikos palaikymo mechanizmą Gruzijoje“, – rašoma laiške PES lyderiams.
Čia pat pažymima būtinybė šių metų gruodį vyksiančiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime apsispręsti dėl NATO veiksmų plano suteikimo Gruzijai.
„Šiandien Gruzija moka visą kainą kuomet savo sprendimu NATO viršūnių susitikime Bucharešte palikome šią šalį pilkojoje zonoje. Raginu Europos socialistų partiją priimti tvirtą pareiškimą ir rasti galimybes sušaukti partijų lyderių susitikimą šio klausimo aptarimui“, – G.Kirkilo pasirašytame dokumente.
Nesupaprastins vizų tvarkos?
Panašų kreipimąsi į Europos liaudies partijos grupei priklausančias 46 Europos partijas pirmnadienį išsiuntė ir opozicinė Tėvynės sąjunga (TS) – Lietuvos krikščioniai demokratai (TS-LKD).
Pastarųjų vadovas Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius kreipėsi į Europos liaudies partijos (European Peoples Party – EPP) grupei priklausančių partijų lyderius, kviesdamas ES valstybių narių vyriausybes imtis priemonių prieš Rusijos karinę agresiją Gruzijoje.
Kaip vieną Rusijos agresijos sulaikymo priemonių, A.Kubilius laiške EPP partijų lyderiams nurodo galimą Europos Sąjungos (ES) derybų su Rusija sustabdymą dėl ES-Rusijos bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimo, iš esmės peržiūrint ES santykių su Rusija turinį.
Be to, TS-LKD lyderis ragino neatidėliotinai svarstyti Gruzijos ir Ukrainos Narystės NATO veiksmų planą.
Prieš tai, anot A.Kubiliaus, būtina imtis kitų neatidėliotinų priemonių – pasiųsti į Gruziją ES karines pajėgas iki kol bus suformuota ir pasiųsta tarptautinė taikos palaikymo misija, skubiai kreiptis į Rusijos vadovybę ir reikalauti sustabdyti agresiją prieš Gruziją.
Europos liaudies partija (EPP) – didžiausia politinė jėga Europoje, iš viso vienijanti 46 centro – dešiniąsias partijas. EPP partijų lyderiai vadovauja 11-kai Europos valstybių vyriausybių.
„Šiandien Rusija de facto kariauja nepaskelbtą karą su mūsų bendra kaimyne Gruzija.
Nepaisant oficialių Rusijos pareiškimų apie teisinę valstybę, aiškiai matome tiesioginę Rusijos agresiją įvairiose Gruzijos dalyse, nesuderinamą su tarptautinės teisės normomis, jau nekalbant apie pačios Rusijos įsipareigojimus dėl Rusijos karinių pajėgų atitraukimo iš Gruzijos, prisiimtus 1999 metų ESBO susitikime Stambule“, – rašoma A.Kubiliaus laiške EPP partijų vadovams.
TS-LKD vadovas laiške teigia, jog rimtą susirūpinimą kelia tai, kad viena iš konflikto šalių yra valstybė, paskirta būti konflikto tarpininku ir atlikti taikos palaikymo misiją.
Jei Rusija tęs karinę agresiją, A.Kubilius ragina sustabdyti vizų tvarkos supaprastinimo programą „su šalimi, kuri nevykdo net minimalių ES nustatytų reikalavimų ir kuri, naudodamasi supaprastinta vizų tvarka, išduoda Rusijos Federacijos pasus užsieniečiams, o vėliau piktnaudžiauja šia ES jai suteikta privilegija, pateisindama intervenciją tuo, kad „mes giname Rusijos piliečius“ Pietų Osetijoje“.
Be to, Europos dešiniųjų partijų lyderiai raginami sukurti ilgalaikį pagalbos planą ir sušaukti valstybių-donorių konferenciją civilinės Gruzijos infrastruktūros, sugriautos antpuolių metu, atstatymui.
„Prisiimdami visą atsakomybę turime nedelsdami svarstyti Gruzijos ir Ukrainos Narystės NATO veiksmų planą (Membership Action Plan) ir priimti savo galutinį sprendimą šiuo klausimu. Šiandien Gruzija jau moka kainą už tai, kad mes ją palikome „pilkojoje zonoje“ po paskutinių sprendimų dėl NATO narystės veiksmų plano, priimtų NATO viršūnių susitikime Bukarešte“, – teigiama laiške.
Europos Komisija susirūpinusi
Europos Komisija (EK) pirmadienį paragino Rusiją nedelsiant nutraukti „visus karinius veiksmus Gruzijos teritorijoje“.
„Europos Komisija yra labai susirūpinusi dėl smurto ir kraujo liejimo“, – sakė EK atstovė spaudai Krisztina Nagy.
„Paskutiniai įvykiai, kai Rusijos pajėgos peržengė Gruzijos sienas, keičia konflikto matmenį, – sakė ji žurnalistams Briuselyje. – Todėl raginame Rusiją nedelsiant nutraukti visus karinius veiksmus Gruzijos teritorijoje“.
EK atstovė dar pridūrė, kad ES vykdomoji žinyba „labai atidžiai“ stebi įvykius, palaikydama tiesioginius ryšius, taip pat ir su ES pirmininkaujančia Prancūzija bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).
EK pabrėžė Pietų Osetiją laikanti sudedamąja Gruzijos teritorijos dalimis ir smerkia tą faktą, kad Rusija, kurios kariai separatistinėje teritorijoje yra dislokuoti pagal sutartą taikdarišką misiją, „yra įsitraukę į karo veiksmus".
ES užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitiks Briuselyje aptarti padėties Gruzijoje.
Antradienį Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili laukiama atvykstant į Briuselį vesti derybų su NATO pareigūnais.
Padarys, ką gali
Europos Tarybos generalinis sekretorius Terry Davisas, Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas ir JAV valstybės sekretorės pavaduotojo padėjėjas Matthew Bryza pirmadienį atvyko į Tbilisį ir susitiko su Gruzijos URM vadove.
Po susitikimo su Gruzijos užsienio reikalų ministre Jekaterina Tkešelašvili C.Bildtas ir T.Davisas pareiškė padarysiantys viską, ką galintys, kad būtų nutraukti kariniai veiksmai Gruzijoje ir būtų sudaryta taika.
„Tikimės, kad Rusija priims dokumentą dėl ugnies nutraukimo. Šiandien tai svarbiausia. Vėliau bus galima pradėti derybas“, – žurnalistams sakė Švedijos URM vadovas.
„Visi klausimai turi būti sprendžiami teisinėmis priemonėmis, – sakė T.Davisas. – Šiandien atvykau į Gruziją, nes čia pažeidžiamos žmogaus teisės.“
