Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 23d. 08:23

J.Noreikos-Generolo Vėtros šalininkai žada Vilniuje pakabinti naują atminimo lentą

Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos

Jono Noreikos-Generolo Vėtros šalininkai žada pagaminti naują jam pagerbti skirtą lentą ir pakabinti ją ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos rugsėjo pradžioje.

Kaip BNS sakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas, lentelę anksčiau planuota užkabinti penktadienį, minint Baltijos kelio 30-metį, tačiau nespėta jos pagaminti.

„Iniciatyva atidedama vėliau. Turėjome tokių minčių, bet buvo kliūčių su tos lentos pagaminimu, su papildymu, bet numatome, kad tai bus padaryta maždaug rugsėjo pirmojoje dekadoje. Būtų buvę simboliška, gerai būtų, bet atsidėjo – gal atvažiuos daugiau jaunimo, studentų“, – teigė J.Burokas.

Anot jo, bronzinė paminklinė lenta jau gaminama, ji, palyginti su ankstesniąja, bus papildyta įrašu, kad J.Noreika buvo nacių Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.

Daugiau nei du dešimtmečius čia buvusi lenta J.Noreikai nuimta liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. R.Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J.Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas šiuo metu atostogauja.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys nepritaria naujai iniciatyvai ir sako, kad turi būti „einama teisiniu keliu“ – visuomenininkai turėtų kreiptis į savivaldybės komisiją, sprendžiančią dėl pavadinimų ir atminimo lentų, taip pat gali teismuose ginčyti mero R.Šimašiaus sprendimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūras Banys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūras Banys

„Kas nori pakabina, kas nori nukabina – tai veda į chaosą. Aš esu už tai, kad visa tai būtų sprendžiama teisiniu keliu“, – BNS sakė J.Banys.

Jis tikino, kad jo pozicijai dėl teisinių sprendimų pritaria ir S.Narbutas. Tuo metu J.Burokas sako gavęs patikinimą, kad bibliotekos vadovybė nekliudys akcijai.

„Jis neprieštarauja, tik bijo institucijų“, – teigė J.Burokas.

Tarpukario Lietuvos karininko, teisininko J.Noreikos veikla vertinama prieštaringai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J.Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J.Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J.Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J.Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

01:16
00:29
31:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min