Apie atominę energetiką prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį kalbėjosi su viešinčiu Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu. Pokalbį su šalies vadove „15min.lt“ taip pat pradėjo nuo šios temos.
Kai prieš kelis mėnesius iš naujos atominės elektrinės konkurso pasitraukė Pietų Korėjos kompanija „Kepco“, D.Grybauskaitė pirmoji pareiškė, Lietuva turėtų pamiršti planuotus branduolinės jėgainės statybos terminus. „Apie terminus jau nebekalbėkime. Kalbėkime, kad Lietuvai būtų naudinga išlikti šios energetinės sistemos šalimi. Bet save apgaudinėti, kad tuoj turėsime atominę elektrinę, tikrai nereikėtų“, – sakė ji. Po pragariško įvykių verpeto Japonijoje panašūs žodžiai jau sklido iš daugybės sostinių, šiose skambių pareiškimų varžybose pirmaujant Europos Sąjungos žaliųjų aktyvistams, raginantiems apskritai atisakyti „taikaus atomo“.
„Galbūt katastrofa Japonijoje privers ir Lietuvą iš viso atsisakyti atominės energetikos planų?“, – šiandien paklausėme prezidentę.
Neskubėčiau to daryti. Iš tiesų visas pasaulis dabar stebi situaciją, laukiame TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra – red.) išvadų apie globalines atominės energetikos perspektyvas. Be abejo, tokioje aplinkoje skubinti ar turėti iliuzijų, kad įmanoma kažką greitai pastatyti kažką neturint investuotojo ir savo technologijų iš tiesų būtų labai neprotinga“Turėti iliuzijų, kad įmanoma kažką greitai pastatyti kažką neturint investuotojo ir savo technologijų iš tiesų būtų labai neprotinga“.
Kokia tuomet turėtų būti šalies energetikos strategija, jeigu branduoliniai projektai virsta miražais, o visas ūkis po 20 Nepriklausomybės metų vis dar priklauso nuo rusiškų dujų ir elektros? Prezidentės nuomone, čia būtini visa apimantys ir gerai apgalvoti sprendimai, neužtrenkiant durų nė vienai galimybei.
„Manau, tolimoje perspektyvoje Lietuva turėtų išlaikyti ir būti atvira bet kuriam vadinamajam energetikos „miksui“. Kalbame apie konvencinį kurą, kurį naudojame – dujas, naftą, taip pat alternatyvią energetiką. Mes turime kalbėti apie galimybę gauti dujas per jūrą – tai yra iš suskystintų dujų terminalo, taip pat atliekų deginimą. Visas opcijas reikia pasilikti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovės įsitikinimu, atominė energetika ateityje galėtų sudaryti ketvirtį visos Lietuvos energetinės struktūros.
„Kada mes ją turėsime? Palikime truputį laiko tai išspręsti. Atsižvelgiant į dabartinius įvykius, taip pat ekonominę krizę, kuri dar nesibaigė, manyčiau, kad skubėti iš tiesų nereikia, bet atvirumą ir galimybę spręsti, kokią energetikos sistemą turės Lietuva reikėtų turėti. Norėčiau, kad tai būtų mūsų pasirinkimo galimybė“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Akivaizdu, kad pačiu artimiausiu metu iš atominių elektrinių valdytojų bus pareikalauta didesnių ir brangesnių saugumo garantijų, milžiniškų investicijų į šią sritį. Ar Lietuva su savo finansinėmis galimybėmis bus pajėgi įstoti į tą klubą? Į šį klausimą D.Grybauskaitė atsakė siūlymu mąstyti apie tolimą ateitį.
O dabar svarbiausia – sukurti alternatyvą dujoms, sukurti konkurenciją šioje rinkoje, pradėti naudoti alternatyvią energetiką, ypač atliekų perdirbimą ir utilizaciją – tai, ko Lietuva niekada nedarė.
„Šiandien jau turime elektros rinką, labai siekiu ir skatinu Vyriausybę, kad atsirastų dujų rinka, papildomas tiekimas. Taigi atominė energetika ir diskusijos apie ją bus gerokai vėliau“, – kalbėjo prezidentė.
Visą pokalbį su D.Grybauskaite skaitykite trečiadienį laikraštyje „15min“.
