Vaikų treniruotėms ketinta įrengti bazę už Kiaulės nugaros, tačiau šiuo metu darbai dar net nepradėti. „Visos galimybės treniruoti vaikus yra atimtos“, – sakė buriavimo mokyklos direktorius Rimas Dargis.
Teigiama, kad Mažųjų laivų prieplauka už Kiaulės nugaros geriausiu atveju bus užbaigta po trejų metų. Visus tuos metus treniruočių vietos vaikams Klaipėdoje nebus. Nuo gegužės jūrinio buriavimo klubas turi palikti ir rekonstruojamą jachtklubą Smiltynėje. „Apėjau visą akvatoriją pėsčiomis – vietos tikrai nėra“, – teigė R.Dargis.
Varginančios kelionės
Šiuo metu vaikai vežami treniruotis į Nidą, tačiau, anot R.Dargio, tai labai nepatogu. Buriuotojams tenka iškęsti ilgas keliones, po treniruočių vandenyje vaikai būna itin pavargę. Be to, mokykla į Nidą pajėgi nuvežti tik 20 vaikų, kai joje mokosi 60.
„Kertame šaką ant kurios patys sėdime. Rekonstruotas Pilies jachtų uostas, užregistruota apie 200 jachtų. Bet pažiūrėkite, kiek jomis plaukiojama – išplaukia iki dešimties jachtų, ne daugiau. Dauguma jų net neturi įgulų. Jachtų prisipirkta, bet buriuoti mažai kas moka. Uoste sparčiai vystosi komercinė veikla ir mums nebeliko vietos“, – piktinosi R.Dargis.
Jūrinių ir vidaus vandenų komisijoje netgi pasigirdo siūlymų mokyti vaikus buriuoti upėje.
Klaipėdos tarybos sektorius Vidmantas Plečkaitis siūlė kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl įstrigusių būsimos valčių prieplaukos statybos darbų. Siūlyta kreiptis ir dėl galimybės kompensuoti buriavimo mokyklos patiriamas išlaidas važinėjant į Nidą. „Deklaruojama, kad esame jūrinė valstybė, tačiau nieko dėl to nedarome“, – sakė V.Plečkaitis.
Nemenka patirtis
Buriavimo mokykloje vaikai išmoksta ne tik valdyti laivą, bet ir sužino, kaip suvaldyti sroves, elgtis stresinėse situacijose. Dabar vaikai, kurių dauguma – Lietuvos rinktinėje – dažnai treniruojasi ir užsienyje – Prancūzijoje, Šveicarijoje.
Buriavimo mokykla Klaipėdoje įsteigta prieš ketverius metus, joje mokosi apie 60 vaikų, treniruojamų 6 trenerių.
