2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 554,7 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių ir jie sudarė penktadalį (19,5 proc.) visų šalies gyventojų. Per metus jaunimo sumažėjo 26,5 tūkst., arba 4,6 proc. 14–29 metų amžiaus vaikinų buvo 16 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia buvo 24 ir 25 metų amžiaus (atitinkamai 41,2 ir 40,7 tūkst.) jaunuolių, o mažiausiai – 14 ir 15 metų amžiaus (atitinkamai 25,7 ir 27,1 tūkst.).
Daugiausia (23,7 proc.) jaunų žmonių, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo savivaldybėje, o mažiausiai – Visagino (14,4 proc.). Apskričių lygiu daugiausia (21,2 proc.) jaunų žmonių gyveno Tauragės apskrityje, mažiausiai – Utenos (18,1 proc.).
Jaunimas neskuba tuoktis ir susilaukti vaikų
2016 m. buvo 6 jaunos mamos, kurioms nebuvo sukakę 15 metų, 2015 m. tokių mamų buvo 8, 2014 m. – 11. Sumažėjo ir 15–19 metų amžiaus mamų – nuo 1 136 2015 m. iki 1 016 2016 m. Kaip ir ankstesniais metais, 25–29 metų amžiaus moterys gimdė dukart dažniau nei 20–24 metų amžiaus – atitinkamai 10 901 ir 4 706 naujagimiai per metus. Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,3 metų (2015 m. – 27,1 metų)
Didėjo ir vidutinis pirmą kartą susituokusių amžius: 2016 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 30 metų, moterų – 27,7 metų, 2015 m. – vyrų – 29,7 metų, moterų – 27,4 metų.
Mažėja bedarbių, bet daugėja emigrantų
Jaunimo nedarbas mažėja: 2016 m. 20–24 metų amžiaus jaunuolių nedarbo lygis siekė 14,1 proc., 25–29 metų amžiaus – 7,2 proc. (2015 m. – atitinkamai 15,5 ir 9,8 proc.). 2016 m. augo ir 20–24 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis, jis sudarė 50,7 proc., 25–29 metų amžiaus – 83,3 proc. (2015 m. – atitinkamai 49,7 ir 80,7 proc.).
2016 m. iš Lietuvos emigravo 20,9 tūkst. jaunuolių (2015 m. – 19,3 tūkst.). 2016 m., kaip ir ankstesniais metais, jaunuoliai sudarė daugumą emigrantų (2016 m. – 41,6 proc., 2015 m. – 43,2 proc.). Tais pačiais metais į Lietuvą grįžo (reemigravo) 5,6 tūkst. 14–29 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečių (2015 m. – 6,8 tūkst.).
