Viso to priežastys, Rimos manymu, slypi šeimoje, tačiau tai nereiškia, kad šiems jaunuoliams negalima padėti. Būtent tuo ir užsiima Jaunimo centrai. Vienas pagrindinių raktų į jaunuolių atvirumą – paprastas nuoširdus pokalbis, kurio galią mes kartais nuvertiname.
Traukė dirbti su jaunimu
R.Bivainienė Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatore dirba pusmetį, tačiau darbo su jaunimu patirties turi kur kas daugiau. Pašnekovė pasakoja turinti pedagoginį išsilavinimą, dirbusi socialine darbuotoja, skyrusi laiką ir neformaliam ugdymui. Rima atvirauja, kad per gyvenimą teko dirbti su įvairiomis amžiaus grupėmis – ir vaikais, ir senjorais, ir suaugusiais, tačiau jaunimas traukė labiausiai. „Tiksliai pasakyti, kodėl, sunku. Tai ryškėjo ilgainiui, kai pradėjau suprasti, kad galiu kažkuo padėti, patarti, pasikalbėti. Kai jau turėjau pakankamai patirties, kuria galėčiau su jaunuoliais pasidalinti“, – kas paskatino rinktis darbą su jaunimo, įvardijo moteris.
Dirbti projekte „Atrask save“ pašnekovė pradėjo prieš tris mėnesius. Prisimena, kad tada kaip tik norėjo keisti darbo profilį, sukti veiklos su jaunimu link ir gavo šį darbo pasiūlymą. „Jiems reikėjo profesionalaus darbo su jaunimu patirties, kriterijus atitikau, ir priėmė. Iš tiesų dirbti su jaunimu ir įdomu, ir didelė atsakomybė“, – tikino moteris.
Įkvėpė kovoti su klausos negalia
Ateina ir tokių, kurie būna labai motyvuoti, tačiau nemažai ir tokių, kurie nežino, ko nori, ir iš viso yra praradę viltį ką nors gyvenime pakeisti.
Paklausta, kokių jaunuolių sulaukia atvirose jaunimo erdvėse, ko jie tikisi, kokios pagalbos kreipiasi, Rima tikina, jog atvejų būna pačių įvairiausių. „Ateina ir tokių, kurie būna labai motyvuoti, jiems reikia tik stumtelėjimo, informacijos ir jie susiranda kryptį. Tačiau nemažai ir tokių, kurie nežino, ko nori, ir iš viso yra praradę viltį ką nors gyvenime pakeisti“, – kalbėjo su jaunimu dirbanti specialistė.
Koordinatorė atviravo, kad tenka dirbti ir su jaunuoliais iš probacijos tarnybos, tačiau tikina, kad su jais – kaip ir su visais kitais – reikia pradėti nuoširdžiai bendrauti ir kalbėti. „Štai su vienu, pamenu, net kolegės perspėjo, kas bus sunkoka, nes jis buvo išbrauktas iš mokyklos sąrašų, pasižymėjo gruboku elgesiu, bet kalbą mes suradome. Dabar jis mokosi suaugusiųjų mokykloje. Malonu būna, kai jaunuoliai po to aplanko, net per šventes parašo žinutę su sveikinimu“, – apie gimstančius ryšius kalbėjo moteris.
Rima pasidalino ir viena įsimintiniausių istorijų per visą darbo projekte laiką. Neretai jaunuoliai ateina norėdami įsidarbinti, atrasti savo mėgstamą sritį, tiesiog pasikalbėti apie psichologinius dalykus, tačiau šis atvejis buvo kiek kitoks. „Vieno vaikino istorija buvo tikrai tokia, kurios nepamiršiu. Jis pasakojo augęs vaikų namuose, savo tėvų nepažinojęs. Vėliau berniuką vasaromis pas save į namus pradėjo imti globėja, o jam sukakus 18 m., jis pas globėją apsigyveno. Taip nutiko, kad vėliau dėl ligos vaikina apkurto, o globėja jo nepriėmė, jis liko gatvėje, be darbo, be pagalbos“, – pasakojo moteris.
Dėl ligos vaikina apkurto, o globėja jo nepriėmė, jis liko gatvėje, be darbo, be pagalbos.
Koordinatorė su jaunuoliu pradėjo bendrauti rašytiniu būdu – ji jam užrašydavo klausimus, mintis, o jis atsakydavo balsu. Sprendžiant vaikino problemas Rimai kilo mintis – kodėl nepabandžius kreiptis į medikus dar kartą, gal jam įmanoma sugrąžinti klausą? Prie kone stebuklo, pasak moters, prisidėjo daug žmonių ir įstaigų – neseniai jaunuoliui buvo atlikta operacija ir jis po truputį pradeda girdėti. Rima vylėsi, kad jaunuolis po truputį atsistos ant kojų ir ims kurti savo gyvenimą.
Svarbiausia – išsiaiškinti
Vienas pagrindinių jaunimo koordinatorių tikslų – užmegzti individualų ryšį su kiekvienu jaunuoliu. Remdamasi patirtimi Rima teigia pastebinti, kad šių dienų jaunuoliams neretai trūksta atsakomybės, nes kartais sutariama, jog jie ateis, o pastarieji tiesiog nepasirodo. Tačiau dažniausiai, pasak pašnekovės, jaunimui trūksta motyvacijos, pasitikėjimo savimi.
Tai, anot Rimos, kuriama šeimoje, bendraujant su artimaisiais, o jei jaunuoliu nebuvo domimasi, nebuvo jam rodomas pavyzdys, natūralu, kad jam sunkiau. Koordinatorė tikina, kad dažnas iš jaunuolių prisipažįsta neturintis su kuo pasikalbėti, esantis įspraustas į rėmus, pasigenda elementaraus išklausymo ir bendravimo. Būtent tai jaunimo centruose ir stengiamasi suteikti pirmiausia.
Koordinatorė tikina, kad dažnas iš jaunuolių prisipažįsta neturintys su kuo pasikalbėti, esantys įsprausti į rėmus, pasigenda elementaraus išklausymo ir bendravimo.
Bendraujant su jaunuoliu tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje stengiamasi išsiaiškinti jo buvusias veiklas, hobius ir svajones. Iš karto atvirauti, kaip sako Rima, ryžtasi ne kiekvienas, tačiau ilgainiui, pajutę galintys pasitikėti, jaunuoliai įvardija savo lūkesčius.
Sunkiau, anot pašnekovės, tada, kai nežinoma, kuria kryptimi judėti. Vienas prasčiausių požiūrių, anot koordinatorės – leiskite man lankyti bet kokius kursus. „Tokiais atvejais suprantame, kad jaunuolis ir nedirbs pagal profesiją, kurią įgis. O gal jos ir neįgis iš viso. Dažniausiai stengiamės su juo kalbėti apie tai, ką jis norėtų veikti, truputį į tai pasigilinti.
Sakykime, jei atėjusi mergina sako, jog nori būti kosmetologe, nes tai dabar populiariu, paklausiame, kiek ji mėgsta bendrauti. Pakalbame apie kitas šiam darbui būtinas kompetencijas. Būna, kad tada patys jaunuoliai supranta, jog galbūt tai, apie ką galvojo, ne visai jiems tinka. Veikiausiai reikia ieškoti ko nors labiau atitinkančio jo pomėgius ir gebėjimus“, – kalbėjo Rima. Koordinatorė pridūrė, kad būtent atrasti sritį, kurioje jaunuolis norėtų save išbandyti, būtent norėtų, ir yra svarbiausia.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti nuo 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.
