Rezultatai atskleidžia, kad 1/3 jaunosios kartos transliuojamoms laidoms, filmams ar koncertams vis dažniau renkasi planšetinius kompiuterius ar telefonus. Tuo tarpu vyresniajai kartai televiziją žiūrėti patraukliau tradiciniu būdu.
Televizija neapsiriboja televizoriumi
2012-aisiais geriausia jaunąja mados dizainere tituluota Monika Klupšaitė dėl niekad nesibaigiančio kūrybinio proceso televizorių įsijungia nebent savaitgaliais. Jaunajai kūrėjai daug patogiau ir paprasčiau ją dominančias laidas ar patinkančius serialus pažiūrėti savo kompiuteryje jai tinkamu laiku. „Laisvo laiko turiu labai nedaug, todėl man svarbu, kad galiu pasižiūrėti mane įkvepiančias laidas būtent tuo metu, kai atsiranda laisva minutė“, – sakė jaunoji dizainerė.
Pasak tyrimo, dominantį televizijos turinį mobiliosiose technologijose peržiūri net 43 proc Lietuvos gyventojų. Lietuviai atranda ir savo poreikiams pradeda naudoti iki šiol neišnaudotas televizorių galimybes: peržiūri nuotraukas, naršo internete ieškodami dominančių produktų ar paslaugų, siunčiasi garso ir vaizdo turinį ir pan.
Pasak tyrimo, dominantį televizijos turinį mobiliosiose technologijose peržiūri net 43 proc Lietuvos gyventojų.
Klinikinis psichologas Andrius Kaluginas tvirtina, kad jaunimas visais laikais buvo kur kas mobilesnis. Tačiau šiame technologijų amžiuje tai ypač suintensyvėjo. „Jaunimas gali gauti visą norimą informaciją naudodamas mobiliuosius įrenginius, tarkime, važiuodamas autobusu iš vieno taško į kitą. Jauniems žmonėms kur kas svarbiau dinamika“, – sako A. Kaluginas.
Nepriklausomos prodiuserių asociacijos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas mano, kad keičiasi vartojimo įpročiai ir technologijos leidžia patiems žmonėms aktyviai rinktis turinį nepriklausomai nuo transliuotojo. „Žiūrėti vaizdo siužetus mobiliosiomis technologijomis gana patogu, be to, šiais laikais kokybė tikrai neabejotinai gera. Jaunimas labiau linkęs išsirinkti turinį nei jį gauti ir tai galima daryti bet kurioje vietoje. Gali įsirašyti ir netgi pakartotinai peržiūrėti informaciją tau patogioje vietoje, tau tinkamu laiku. Taigi visa tai susiję su vartojimo patogumu“, – neabejoja prodiuseris.
Pasak podiuserio, kintančią situaciją lemia besikeičiantis turinys – veržiasi web epizodai, kurie skiriasi tiek vaizdo trukme, tiek televiziniu formatu. „Vartotojo dėmesys dabar labai fragmentuotas, todėl turinį jam reikia pateikti glaustai ir lakoniškai“, – sako K. Drazauskas.
Tradicinė televizija vis dar vertybė
„Samsung“ gyvenimo būdo indeksas LIVING atskleidžia, kad televizijos svarba pastebimai auga sulaukus 35 metų. Apie 50 proc. vyresniosios kartos lietuvių neįsivaizduoja savo gyvenimo be televizoriaus, daugiau nei 45 proc. neiškeistų jo į žiūrėjimą per mobiliąsias technologijas. Ypač stebėtina, kad televizorių taip pat dažniau žiūri susituokusios mūsų šalies gyventojų poros – netgi 95 proc.
Pasak klinikinio psichologo, televizijos žiūrėjimas yra įprotis. „Susituokusios poros daugiau laiko leidžia šeimoje, namuose. Taigi joms visiškai normalus dalykas įsijungti televizorių. Be to, porose mažiau dinamikos, taigi televizorius puikiai atstoja pramogą“, – tyrimo duomenis komentuoja A. Kaluginas.
