-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 04 16

JAV nevyriausybininkai iš naujo bando įrodyti, kad Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš pustrečių metų primygtinai raginusi aiškintis, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, greičiausiai nenutuokė, kaip tai gali pakeisti santykius su JAV. Ji galėjo padėti užglaistyti mūsų šalies įvaizdžio nepagerinusią istoriją, bet, priešingai, sukėlė abejonių amerikiečiams, kurie apie lietuvių pareigūnus kalbėdavo palankiai. Tokie samprotavimai išdėstyti antradienį Vašingtone paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „The Constitution Project“ ataskaitoje apie JAV elgesį su suimtais teroristais ir slaptus tardymo centrus.
ABC praneša, kad CŽV Vilniuje laikė kalinius
ABC praneša, kad CŽV Vilniuje laikė kalinius / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„JAV pajėgos daugeliu atvejų griebdavosi smurto prieš suimtuosius“, – dokumente daroma vienareikšmė išvada. Tyrėjai, kurių keletas lankėsi ir Lietuvoje, neabejoja, kad čia ne tik buvo įrengtas slaptas kalėjimas, bet ir jame galėjo būti laikomi bei galbūt kankinami įtariami teroristai.

Visą nevyriausybinės organizacijos „The Constitution Project“ ataskaitos tekstą galite rasti čia. Autorių įsitikinimu, bemaž 600 puslapių ataskaita yra visapusiškiausia iš visų paskelbtųjų, kuriose buvo analizuojami „beprecedenčiai JAV istorijos įvykiai“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar 2009 m. konstatavo, kad Lietuvoje buvo įrengtos atitinkamos patalpos ir amerikiečių orlaiviai skraidė į mūsų šalį, tačiau ar buvo atgabenami sulaikyti asmenys, nenustatė.

Valstybės saugumo departamento bazė netoli Vilniaus, Antaviliuose.
Valstybės saugumo departamento bazė netoli Vilniaus, Antaviliuose.

Komitetas tyrė amerikiečių žurnalistų paviešintą informaciją, kad mūsų šalyje 2004–2005 m. veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys – iki aštuonių su teroristine organizacija „al Qaeda“ siejamų žmonių. Išvadose neminimi konkretūs adresai, bet iš pradžių esą buvo nusižiūrėtos Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausančios patalpos Vilniuje, netoli Akmenų gatvėje įsikūrusios JAV ambasados, o vėliau pasirinktas sklypas Antaviliuose, mažiau nei už 20 km nuo sostinės.

Saugumiečių kontrolė buvo nepakankama

Lietuva greičiausiai buvo paskutinė Rytų Europoje, kur galėjo atsirasti slaptas kalėjimas. Apie tai 2009 m. vasarą paskelbė JAV žiniasklaidos korporacija ABC. Formaliu politikų tyrimu, po kurio nieko konkretaus nepaaiškėjo, nepatenkinta prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė turinti netiesioginių įtarimų, kad toks kalėjimas buvo, ir paragino „apsivalyti, prisiimti atsakomybę, atsiprašyti bei pareikšti, kad niekada to nebus“.

Tuomet tyrimo ėmėsi NSGK – apklausė 55 ankstesnius ir tuomečius pareigūnus. Kaip teigiama ataskaitoje, tik buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas Dainius Dabašinskas pripažino žinoję apie šią CŽV programą. M.Laurinkus esą buvo sulaukęs atitinkamo JAV pasiūlymo ir dėl to konsultavosi su tuomečiu prezidentu Rolandu Paksu. Šis ir visi kiti apklaustieji neigė ką nors žinoję.

2010 m. amerikiečių diplomatai teigė, esą daugelis galvojo, kad tyrimas buvo neapgalvotas. Ambasada esą taip pakomentavo D.Grybauskaitės pareiškimą dėl kruopštesnio tyrimo: „Panašu, kad ji neįsivaizdavo, kaip tai gali paveikti santykius su JAV.“

Tiesmukai šalies vadovės reiškiami įtarimai esą neramino JAV. „Užuot padėjusi užglaistyti Lietuvai nepalankią istoriją, ji leido suprasti, kad kaltinimai gali būti pagrįsti, ir paskatino parlamentinį tyrimą, kuris galiausiai baigsis dar vienomis nerezultatyviomis išvadomis“, – buvo teigiama ambasados susirašinėjime ir pridėta, kad tai kelia abejonių dėl dvišalių santykių tvirtumo. D.Grybauskaitės komentarai esą ypač neramino, mat CŽV pareigūnai apie savo bendradarbius Lietuvoje atsiliepė palankiai.

„Panašu, kad Dalia Grybauskaitė neįsivaizdavo, kaip tai gali paveikti santykius su JAV.“

Nors Vašingtonas atsisakė bendradarbiauti, NSGK patvirtino, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos „pagal partnerių pageidavimus“, o šie galėjo veikti nekontroliuojami Lietuvos saugumiečių, bet pažymėjo negalėjęs nustatyti, ar suimtieji buvo skraidinami į Lietuvą, nors sąlygos tam esą egzistavo.

Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius amerikiečių tyrėjams pareiškė, kad pasirodžius informacijai apie slaptus kalėjimus D.Grybauskaitė susirūpino „dėl galimybių slaptosioms tarnyboms manipuliuoti įstatymo spragomis“. Tai esą patvirtino NSGK išvada, kad „pasienio tarnybos inspektoriai nebuvo prileidžiami prie lėktuvų“. Tuomet nebuvo tvarkos, kaip „sankcionuoti veiksmus, kurie nuo pat pradžių buvo neteisėti“. Kad žvalgybos kontrolės trūko, patvirtino ir A.Anušauskas, bet jis informavo, kad vėliau kontrolė buvo gerokai sustiprinta.

Po NSGK išvadų Generalinė prokuratūra pradėjo aiškintis, ar VSD pareigūnai tarėsi su CŽV. Nors net Jungtinės Tautos patvirtino, kad Lietuva dalyvavo šioje programoje, prokurorai tyrimą nutraukė dėl informacijos trūkumo. D.Grybauskaitė tai paaiškino amerikiečių nenoru atskleisti reikiamus duomenis. Nors tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ir „Reprieve“ pateikė papildomų faktų, prokurorai tyrimo neatnaujino.

„Amnesty International“ nuotr./Skrydžiai, kaip manoma, susiję su slaptu CŽV kalinių pergabenimu
„Amnesty International“ nuotr./Skrydžiai, kaip manoma, susiję su slaptu CŽV kalinių pergabenimu

Ataskaitoje cituojamas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis nurodė, kad buvęs žirgynas nebuvo skirtas suimtiesiems, – patalpos esą nebūtinai buvo paverstos į kalėjimą. Be to, kai į Lietuvą tariamai buvo atskraidintas Abu Zubaydah, šiose patalpose nebebuvo sąlygų laikyti žmones. D.Raulušaitis ir prokuroras Irmantas Mikelionis tyrėjus patikino, jog buvo padaryta „kategoriška išvada, kad Lietuvoje slapta nebuvo kalinamas joks asmuo“. Tiesa, vėliau prokurorai patikslino, kad teisingiau būtų sakyti, jog tam nėra įrodymų.

Kankinti suimtuosius buvo leista oficialiai

Nepriklausomus politikos ekspertus ir teisininkus vienijanti organizacija „The Constitution Project“ skelbiasi siekianti reformuoti ydingą teisingumo sistemą, sustiprinti įstatymo viršenybę. Jos suburta buvusių aukštų JAV pareigūnų, diplomatų, politikų, teisininkų, akademikų, karininkų, medicinos ir etikos specialistų, kovotojų už žmogaus teises grupė 2010 m. pabaigoje gavo ypatingą užduotį. Ji aiškinosi JAV valdžios politiką ir veiksmus, susijusius su įtariamų teroristų suėmimu, kalinimu ir teisimu Billo Clintono, George'o W. Busho bei Baracko Obamos prezidentavimo metais.

Tyrimo ataskaitoje kalbama apie amerikiečių elgesį su įtariamais teroristais Gvantanamo kalėjime (beje, informacijos apie jį suteikė kapitonas lietuviška pavarde Albertas Shimkus, kuris 2002–2003 m. ten vadovavo medicinos centrui), Afganistane ir Irake, teisinius procesus po Rugsėjo 11-osios, vadinamuosius slaptus kalėjimus Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir keliose kitose šalyse, prieštaringai įvertintus apklausų metodus, pavyzdžiui, kankinant fiziškai bei psichologiškai.

„Bene reikšmingiausias šio tyrimo atradimas yra neabejotinas JAV dalyvavimas kankinimuose. Ši išvada, pateikiama be jokių išlygų, paremta ne įspūdžiais. Grupės nariai taip pažymėjo ne dėl to, kad naudota technika „man atrodė lyg kankinimas“ ar „vertinčiau tai kaip kankinimą“. (…) Reikėtų pažymėti, kad tokia išvada reiškia, jog kankinimai buvo naudojami daug kartų ir įvairiose vietose.“

„Bene reikšmingiausias šio tyrimo atradimas yra neabejotinas JAV dalyvavimas kankinimuose.“

Anot tyrėjų, amerikiečiai suimtųjų atžvilgiu naudodavo ne tik fizinį smurtą, bet ir kitokį „žiaurų, nežmonišką bei žeminantį“ elgesį, o tai pažeidžia tiek JAV įstatymus, tiek tarptautines sutartis.

Tokios praktikos amerikiečiai ėmėsi po Rugsėjo 11-osios: vienoje šalyje sulaikytus įtariamus teroristus pergabendavo kitur – vien apklausoms, bet ne teisiniams procesams. Tai buvo daroma be leidimų, neinformavus artimųjų ir nesuteikus teisinės pagalbos. JAV žvalgybai dirbantys psichologai esą net pasiūlė specialius apklausų būdus, kuriuos Teisingumo departamento padalinys įvertino kaip teisėtus, o ataskaitos autoriai – kaip žiaurius, nežmoniškus ir žeminančius. Be to, karo psichologams ir medikams buvo leista ignoruoti bendrus etikos principus.

Ironiška, jog jie nerado tvirtų ir įtikinančių įrodymų, kad toks elgesys būtų padėjęs gauti vertingos informacijos. Priešingai – didelė dalis tokiu būdu gautų duomenų pasirodė besą nereikšmingi ar nepatikimi.

Lietuva sulaukė bylos Strasbūre

2006-aisiais G.W.Bushas pirmą kartą viešai pripažino, kad tam tikri įtariami teroristai buvo laikomi už JAV ribų, bet nenurodė nei konkrečių šalių, nei daugiau detalių. Tiesa, CŽV slaptus kalėjimus svetur pradėjo naudoti dar 2002 m., o prezidento kalbos metu jie esą jau buvo uždaryti. Kongresas šiam projektui skyrė dešimtis milijonų dolerių.

Bent vieną kartą slaptas CŽV lėktuvas leidosi ir Vilniuje
Bent vieną kartą slaptas CŽV lėktuvas leidosi ir Vilniuje

Pirmiausiai esą kalėjimas keletą mėnesių nuo 2002 m. pavasario veikė Tailande, kuriame, be kita ko, buvo tardomas Zaynas al Abedinas Muhammed al Husaynas (labiau žinomas kaip Abu Zubaydah). Tais pačiais metais kalėjimas trumpam atsirado Lenkijoje, Rumunijoje veikė 2003–2006 m., o Lietuvoje – 2004-2005 m. Ataskaitoje keliama prielaida, kad slaptų patalpų būta Kosove, Rytų Afrikoje, galbūt – Ukrainoje, Bulgarijoje ir Makedonijoje.

Slaptus kalėjimus užsienyje CŽV paprastai steigė pagal savo atstovų ir šių šalių žvalgybos pareigūnų susitarimus, apeinant įprastus diplomatinius kanalus. Tačiau pastangos išlaikyti slaptumą žlugo, o sąjungininkėms teko teisintis dėl tarptautinės teisės pažeidimų. Pavyzdžiui, minėtas Abu Zubaydah, tariamai kalintas Lietuvoje, prieš pusantrų metų kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jo teisininkų teigimu, mūsų šalis keletą kartų pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją leisdama CŽV atskraidinti įtariamąjį ir laikyti jį slaptame kalėjime, o vėliau nesugebėdama ištirti šio atvejo. Abu Zubaydah tariamai 2005 m. buvo atskraidintas iš Maroko, o po metų grąžintas į Afganistaną.

Suimtiems „al Qaedos“ ir Talibano kovotojams esą nebuvo taikoma Ženevos konvencija, kuri įpareigoja karo atveju užtikrinti žmonišką elgesį. JAV administracija apskritai nenurodė, kokių taisyklių laikėsi, o G.W.Bushas esą suteikė leidimus naudoti brutalius apklausų metodus.

„CŽV taip pat įsteigė kelias savas suimtųjų laikymo ir apklausų patalpas Afganistane, o dar daugiau – slaptų kalėjimų (dokumente jie vadinami „black sites“ – angl. „juodieji statiniai ar vietos“ – red. past.) Tailande, Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje, kur buvo apklausinėjami vertingiausi suimtieji, – teigiama ataskaitoje. – Šių oficialių veiksmų ir pareiškimų pasekmės aiškios: daug žemesnio lygmens karių teigia manantys, kad su kaliniais buvo elgiamasi be skrupulų. 2002-ųjų pabaigoje Bagramo oro bazėje Afganistane tardytojai suimtiesiems nuolat neleisdavo miegoti, pritvirtindami juos antrankiais prie lubų. Gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas vėliau patvirtino, kad Gvantaname buvo naudojamos tokios apklausų technikos, kaip neleidimas miegoti, stresą keliančios pozos, nuogumas, fizinių pojūčių susilpninimas, pjudymas šunimis. Daugelis jų vėliau naudotos Irake.“

Dokumente atskleista ir naujų detalių – kad nuo „karo su terorizmu“ mašinos panašiai kentėjo ir Libijos islamistai, kovoję su diktatoriumi Muammaru Gaddafi, kad nusipelnytų režimo palankumo. Vos po kelerių metų, kai NATO panūdo nuversti diktatorių, tie patys kovotojai netikėtai tapo sąjungininkais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius