Gražulis: kalbėjome apie trąšas, fūras
Pastarojo teigimu, jie aptarė Lietuvos ir Baltarusijos dvišalių santykių problemas, Minsko vykdomas hibridines atakas.
„Aptarėme tai, kokios problemos Baltarusijos ir Lietuvos santykių, savo poziciją išsakėme apie trąšas, apie fūras, kad nesidera mūsų valdžia, apie balionus, apie viską buvo kalbėta“, – BNS ketvirtadienį sakė europarlamentaras.
„Išsakyta galbūt kita truputėlį nuomonė, mūsų nuomonė, mes sakome, kad reikia kalbėtis, reikia derėtis, žinome, kad nėra demokratiniai rinkimai, bet jis valdžią turi ir džiaugiamės, kad yra Amerikos pastangų dėka paleistas didelis (skaičius – BNS) politinių kalinių – 300, tikimės, kad daugiau paleistų bus politinių kalinių“, – kalbėjo jis.
Anot P.Gražulio, susitikimą padėjo suorganizuoti Europos Parlamento (EP) Suverenių tautų Europos frakcija, kuriai jis ir priklauso.
„Mūsų frakcijos santykiai yra (...) glaudūs su Amerikos administracija ir gavau iš frakcijos tokią (žinią – BNS), kad vis tiek vyks (premjerės susitikimas – BNS) (...) ir pasakiau, kad būtų gerai mums susitikti. Ir suorganizavo tą susitikimą, tai yra džiugu“, – teigė europarlamentaras.
P.Gražulis tvirtino, kad su J.Coale'u sutarė toliau palaikyti bendradarbiavimą.
„Labai, labai sėkmingas (pokalbis – BNS), labai įdėmiai įsiklausė į mus. (...) Norėjome padėkoti (jam – BNS), pasidžiaugėme, man tai jautru, kada pats sėdėjau sovietmečiu ir žinau, kokios yra sąlygos kalėjime, gal dar dabar blogesnės (...). Džiugu, kad rūpinasi ir kad yra tie žmonės išvaduojami, norėtųsi, kad visus paleistų politinius kalinius“, – akcentavo politikas.
I.Vėgėlė: esmė – pradėti derybas
Minėtų Lietuvos politikų susitikimas vyko trečiadienį, sostinės „Kempinski“ viešbutyje. I.Vėgėlė 15min patvirtino, kad buvo aptartos visos aktualios problemos, tačiau pokalbio esmė esą buvo būtent Lietuvos užsispyrimas neatverti diplomatinių kanalų su Minsku.
„Esminis pokalbio leitmotyvas, kaip buvo, taip ir yra tiek JAV, tiek paties Coale'o – kaip susodinti Baltarusijos ir Lietuvos atstovus politiniame lygmenyje prie vieno bendro stalo sprendžiant tarpusavio problemas“, –15min sakė I.Vėgėlė.
Daugiau pokalbio detalių jis sakė nenorintis komentuoti, kadangi J.Coale'as rūpinasi tolesniu politinių kalinių iš Baltarusijos paleidimu.
„Nenoriu komentuoti jokių susitikimo detalių ar susitikimo apskritai, nenorėčiau nei tvirtint, nei neigti jo, nes manau, kad bet koks kalbėjimas apie tai šitam etape, šiuo laiku, galėtų tik pakenkti, o ne padėti. Galėtume apie tai pakalbėti poryt, po pasibaigusių derybų“, – ketvirtadienį Seime sakė jis.
Apie susitikimą BNS patvirtino ir R.J.Jankūnas, tačiau pokalbio turinio nekomentavo.
Kodėl pakvietė?
P.Gražulis minėjo, jog susitikimą padėjo suorganizuoti jo frakcija EP – Suverenių tautų Europos frakcija.
Vis dėlto 15min žiniomis, grupė Lietuvos politikų buvo pakviesti į susitikimą Baltųjų rūmų administracijai atkreipus dėmesį ir į jų iniciatyvas palaikant JAV prezidentą Donaldą Trumpą – P.Gražulis buvo įsteigęs D.Trumpo rinkiminį štabą ir siūlė jam skirti Nobelio taikos premiją.
I.Vėgėlė su bendražygiu Seime R.J.Jankūnu Norvegijos Nobelio komitetui teikė ne tik D.Trumpo, bet ir paties J.Coale'o kandidatūrą į taikos premiją. Jie taip pat teikė rezoliucijos projektą Seime, kad parlamentas pasveikintų antrajai kadencijai išrinktą D.Trumpą.
G.Nausėda: su Lukašenka reikia atsargumo
15min skelbė, kad trečiadienį su JAV specialiuoju pasiuntiniu susitiko premjerė Inga Ruginienė. Ji pokalbio rezultatų plačiau nekomentuoja, tačiau sako, kad susitikimas padarys „labai gerą teigiamą įtaką“.
Su JAV atstovu I.Ruginienė aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą, premjerė padėkojo J.Coale'ui už aktyvias pastangas siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo.
Su J.Coale'u kalbėjosi ir G.Nausėda. Jis žurnalistams Briuselyje tvirtino bandęs jį įtikinti, kad būtų atsargesnis bendraujant su A.Lukašenka.
„Proaktyviai mėginau įtikinti, kad reikia būti labai atsargiems, kalbant su Baltarusijos diktatoriumi“, – sakė šalies vadovas.
„Taip, galbūt jis gali sudaryti tokį pakankamai tinkamą foną iliuzijoms atsirasti arba mėginimams įsisvajoti, kad jis gali priartėti prie Vakarų, bet yra labai daug objektyvių priežasčių, kodėl prie Vakarų priartėti jis negali“, – pridūrė jis.
Lietuva anksčiau yra prašiusi JAV pagalbos sprendžiant kontrabandinių balionų iš Baltarusijos bei Minsko režimo sulaikytų Lietuvos įmonių vilkikų problemas.
Lietuvos įmonės nuogąstauja, kad Baltarusija pradės įgyvendinti savo grasinimus ir imsis konfiskuoti nuo spalio sulaikytus vilkikus.
Kaip rašė BNS, gruodžio viduryje J.Coale'as su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jų vežimą sustabdė.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos vasarį.
