Algos vis viršija minimumą?
Dauguma žmonių pyksta ir teigia, jog mokytojų algos nėra mažos, o kitose įstaigose dirbančiųjų specialistų uždarbis tesiekia minimalią 1000 litų algą. Tiesos yra daug, nes pedagogai ilgiau atostogauja ir anksčiau grįžta po darbo namo, tačiau LŠĮPS pirmininkas tvirtina, jog krūvis mokytojams tenka didelis, o algos, nors ir didesnės už minimalią algą, tačiau nedaug.
„Teko girdėti kalbas, kad mokytojo uždarbis yra 2 tūkst. 600 litų, tačiau aš atlikau tyrimą ir išsiaiškinau, jog vidutinis pedagogų darbo užmokestis iš tiesų yra gerokai mažesnis — maždaug 1 tūkst. 400 litų. Telšiuose vidutiniškai mokytojas gauna 1 tūkst. 397 litus, Mažeikiuose — 1 tūkst. 401 litą, o Klaipėdoje — 1 tūkst. 398 litus“,— sakė pedagogų atstovas.
Kiek anksčiau jau buvo parengtos darbo grupės, kuriose valstybiniu lygiu svarstytos švietimo problemos, siekiai pakeisti „Mokinio krepšelio“ metodiką į „Klasių komplektų“ skaičiavimo metodiką, tačiau E.Jesinas, svarstant galimas alternatyvas, papasakojo išgirdęs ŠMM Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės teiginį: „Nieko negalima padaryti ir niekas nepasikeis, nes nėra pinigų“. „Klasių krepšelių“ finansavimas, anot LŠĮPS vado, būtų efektyvesnis ir pigesnis.
Finansavimas sumažėjo 800 mln. litų
LŠĮPS pirmininkas pažymėjo, kad kasmet kiekviena Vyriausybė deklaruodavo, jog švietimas — šalies prioritetas, tačiau jam ugdyti lėšos vis mažėdavo. Argumentas: mažėja mokinių. Nuo 2009-ųjų finansavimas, anot pašnekovo, sumažėjo 10,7 proc., o tai yra kone 800 mln. litų.
Pasak E.Jesino, šiuo metu „Mokinio krepšelis“ siekia 3 tūkst. 310 litų, o dar 2008-aisiais buvo 3 tūkst. 774 litai per mėnesį. „Po 17 dienų streiko „užauginome“ atlyginimą, tačiau jis neatitinka pedagogų kvalifikacinio lygio. Apmaudžiausia, jog profesinėms sąjungoms, kovojančioms už mokytojų teises, tepriklauso 20 proc. pedagogų, o kiti naudojasi mūsų iškovotomis privilegijomis ir streikuojant „neria į krūmus“,— pastebėjo LŠĮPS vadas.
Šiuo metu šalyje dirba 37 tūkst. pedagogų, įskaitant ir vaikų darželių auklėtojas. „Vienam mokytojui mažiausias mokinių skaičius esą yra 6-8 mokiniai. Taip nėra. Savivaldybės, norėdamos sutaupyti mokinio krepšelio pinigų, stambina klases. To rezultatas: mokytojai praranda valandas, kartu mažėja ir jų darbo užmokestis, užmirštama pasakyti, kad yra mokytojų, dirbančių nepilnu krūviu“,— aiškino pedagogų atstovas.
„Remiantis biudžeto sandaros įstatymu dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus, kitąmet reikėtų į biudžetą grąžinti dalį „Mokinio krepšelio“ lėšų. Pasak profsąjungų atstovų, šie pinigai reikalingi kaip oras. Sutarta, kad rudenį, svarstant kitų metų biudžetą, pakoreguosime įstatymo nuostatas taip, kad pinigai liktų bendram ugdymui tiksliniam panaudojimui“,— teigė A.Butkevičius.
Premjeras pripažįsta, kad dabartinė „Mokinio krepšelio“ lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika nėra tinkama, tad ją reikėtų keisti. „Mokiniai tampa prekėmis, dėl jų kovojama, kad švietimo įstaigos gautų didesnį finansavimą. ŠMM parengė projektą ir pateikė jį derinti. Projektu siekiama sušvelninti ugdymo reikmių finansavimo mažėjimą, mažėjant mokinių skaičiui“,-- yra pasakęs Vyriausybės vadovas.
Kas „nušvilpė“ pinigus?
Kalbantis su LŠĮPS pirmininku, paaiškėjo, jog buvęs ŠMM ministras Egidijus Steponavičius dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus net 60 milijonų sumažino švietimui skirtą biudžetą ir grąžino į valstybės iždą kaip nepanaudotas lėšas.
Pavyzdžiui, Telšiai 2011-aisiais metais neteko 600 tūkst. litų, Klaipėda — beveik milijono litų. „Savivaldybės turėjo sutaupytų lėšų, kurias 2011 metų pabaigoje reikėjo grąžinti valstybei. Jei būtų galima išsaugoti sutaupytas lėšas, mokykloms nebūtų reikėję mažinti darbo valandų, naikinti krūvių, mažinti mokytojams algų“,— pastebėjo E.Jesinas.
Sužinota, jog 8 Seimo nariai, priklausantys Darbo partijos (leiboristų) frakcijai, kreipėsi į Administracinį teismą dėl G.Steponavičiaus įsakymo nustatyti darbo užmokesčio koeficiento ribas, kurios neatitinka Konstitucijos. Pasak LŠĮPS pirmininko, atsakovas ŠMM turėtų sugrąžinti pedagogams 40 mln. litų dėl neteisėtai sumažinto apmokėjimo koeficiento.
Šią vasarą pedagogų atstovų susitikimas įvyko ir su ŠMM ministru Dainiumi Pavalkiu. Aptarti bendri LŠĮPS ir LŠPS siūlymai, kurie buvo teikiami ir svarstomi darbo grupių veikloje. Taip pat svarstyta, kaip gerinti švietimo sistemos finansavimą nuo š.m. rugsėjo 1-osios ir nuo 2014 m. formuojant kitų metų biudžetą. Susitarta apibendrinti darbo grupių siūlymus bendrame ŠMM vadovų ir LŠĮPS bei LŠPS atstovų posėdyje.
Aptarta rezoliucija
Seime vasaros pradžioje įvyko konferencija „Lietuvos švietimas — šalies prioritetas ir jo identifikavimo bei įteisinimo problemos“, kurią kartu su LŠĮPS bei Lietuvos švietimo profesine (LŠPS) sąjunga organizavo Seimo Darbo (leiboristų) partijos frakcija.
Konferencijoje aptartos švietimo įstaigų finansavimo problemos ir jų poveikio ugdymo procesui klausimai, kalbėta apie darbo sąlygų įtaką socialiniam pedagogų statusui. ŠMM, vykdydama Ministro pirmininko A.Butkevičiaus pavedimą, rugpjūčio pradžioje pateikė informaciją dėl konferencijoje pateiktos rezoliucijos pasiūlymų.
E.Jesinas sakė, kad rezoliucija naudinga jau vien tuo, kad ją pasirašė ir valdančiosios partijos lyderis Vytautas Gapšys, kuris tuo pačiu yra Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas.
„Lobistinio darbo su politikais ir Vyriausybe dėka stabdomas švietimo finansavimo mažinimas ir atsisakoma ydingo visai sistemai „Mokinio krepšelio“ principo. Atsirado galimybė stabilizuoti pedagogų darbo užmokestį ir palaipsniui jį didinti kompensuojant finansavimo nuosmukį nuo 2009 m. Įgyvendinus rezoliucijos nuostatą dėl pedagogų pensinio amžiaus paankstinimo, atsiras galimybė daugiau valandų skirti jaunesnio amžiaus pedagogams ir naujoms darbo vietoms sukurti, kas darys teigiamą įtaką švietimiečių socialinėms-ekonominėms sąlygoms. Manyčiau,kad esminis pokytis po Konferencijos rezoliucijos — įvardytų problemų pripažinimas ir palaipsnis Rezoliucijos reikalavimų įgyvendinimas. Jei profesinių sąjungų bendradarbiavimas su valdžios institucijomis vyks konstruktyviai ir geranoriškai, galima tikėtis esminių pokyčių švietimo sistemoje. Rugpjūčio pabaigoje numatytas pakartotinis susitikimas su A.Butkevičiumi, kuriame aptarsime ŠMM, SADM ir Finansų ministerijos atsakymus į rezoliuciją, turėtų atsakyti į retorinį klausimą dėl dabartinės reformos trūkumų švietime ir galimybės keisti pačią reformą viešai įvardijant neigiamas pasekmes ir būdus, kaip jas optimaliai pakeisti, atsižvelgiant į LŠĮPS ir LŠPS siūlymus“,— sakė E.Jesinas.
Priklausys nuo biudžeto
Atkreiptas dėmesys į raginimą keisti „mokinio krepšelio“ metodiką. „Atsižvelgiant į darbo grupės „mokinio krepšelio“ metodikai tobulinti pasiūlymus, parengtas ir pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms bei socialiniams partneriams projektas, pagal kurį siūloma sušvelninti neadekvatų ugdymo reikmių finansavimo mažėjimą mažėjant mokinių skaičiui. Siūloma padidinti vidutinį sąlyginį mokytojo tarifinio atlygio koeficientą R. ŠMM skaičiavimais, nutarimo projekte pateiktiems siūlymams įgyvendinti 2014 m. turėtų būti išlaikytas ne mažesnis „mokinio krepšelio“ finansavimo lygis (1 934 mln. litų), koeficientui R padidinti papildomai reikėtų skirti 63 mln. litų“,— rašoma informacijoje.
Rezoliucijoje raginta siekti grąžinti pedagogų mėnesinės bazinės algos dydį į prieškrizinį lygį ir imtis realių priemonių užtikrinant mokytojų užimtumą ir jų statusą atitinkantį darbo apmokėjimą. Skatinama siekti didinti užmokestį mokytojams, turintiems 20 ir 25 metų darbo stažą. ŠMM sutinka, jog veiksmų reikia imtis, tačiau tikina, kad viskas priklausys nuo 2014 m. skirto biudžeto švietimui.
Mokinių gausa neaiški
ŠMM pateiktoje rezoliucijoje teigiama, jog specialiųjų poreikių vaikų skaičius didėja sparčiai, ir raginama peržiūrėti pagalbos vaikui specialistų finansavimą, tačiau ŠMM tvirtina, jog tokių vaikų nuo 2005 m. ne daugėja, bet mažėja.
„Nors spec. ugdymosi poreikių mokinių dalis, lyginant su bendru mokinių skaičiumi nuo 2005 m. padidėjo 1 proc., tačiau mokinių, turinčių spec. ugdymosi poreikių, skaičius nuo minėtų metų nuolat mažėja. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, prieš aštuonerius metus buvo 56 tūkst. 244 spec. poreikių turintys mokiniai, pernai — 39 958. Taigi mokinių, turinčių spec. ugdymosi poreikių, sumažėjo 29 proc.“,— skelbiama pateiktoje informacijoje.
ŠMM sureagavo
„Siūlome sukurti teisinį mechanizmą, užtikrinantį ŠMM, jos padalinių atsakomybę už priimtus sprendimus ir švietimo politikos įgyvendinimą savivaldybėse“,— skelbiama rezoliucijoje. Į tai ŠMM sureagavo ir pažadėjo atlikti mokyklų tinklo pertvarkos, „mokinio krepšelio“ ir kitų pertvarkų efektyvumo įvertinimą 2014 m.
Nors pedagogų profesinė sąjunga siekia paankstinti pedagogų pensinį amžių, ŠMM tvirtina, jog to padaryti neleidžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, argumentuodama, kad dėl mažesnio stažo mokytojų pensijos būtų ženkliai mažesnės, o jei pensijos nemažėtų, tuomet būtų sukurta privilegijuota socialinio draudimo pensijos gavėjų grupė. Vis dėlto ŠMM pritaria pakartotinai svarstyti Seimo narės Virginijos Baltraitienės siūlymus dėl pedagogų pensinio amžiaus paankstinimo.
