Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 26, 07:00

JT klausymuose Lietuvos laukia klausimai dėl LGBT, migrantų ir Stambulo konvencijos

Lietuvos laukia nemenkas išbandymas – Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba trečiadienį aptars žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje. Be kita ko, mūsų šalies atstovams teks aiškintis, kodėl iki šiol neratifikuota Stambulo konvencija, neįteisinta vienalyčių porų partnerystė, kaip kovojama su smurtu artimoje aplinkoje ir neapykantos kalba, ginamos seksualinių mažumų atstovų teisės ir taikomos prieglobsčio procedūros.
Partnerystė
Partnerystė / 123RF.com nuotr.

Ženevoje, kur yra JT būstinė, trečiadienį popiet vyks Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės klausymai, per juos bus aptariama situacija Lietuvoje.

Žmogaus teisių padėties vertinimas šios organizacijos valstybėse narėse yra rutininis procesas. JT žmogaus teisių stebėjimo mechanizmas – Visuotinė periodinė peržiūra (angl. Universal Periodic Review) – veikia nuo 2008 m.

Peržiūros metu siekiama ne tik įvertinti situaciją įvairiose valstybėse, bet ir pateikti rekomendacijas dėl jos gerinimo, ypač – besitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų.

Šis procesas atskleidžia, kaip konkreti valstybė laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų, su kokiais sunkumais susiduria juos įgyvendindama praktikoje.

Visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas penkerius metus ir taikoma visoms JT narėms. Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje jau buvo svarstyta 2011-aisiais ir 2016-aisiais. Trečiadienį rengiami darbo grupės dėl trečiosios Visuotinės periodinės peržiūros klausymai.

Pateikė 172 rekomendacijas

Darbo grupei pateiktą Lietuvos nacionalinę ataskaitą parengė teisingumo ministro sudaryta tarpinstitucinė komisija ir patvirtino Vyriausybė.

123rf.com nuotr./Biuras
123rf.com nuotr./Biuras

Daugiau nei 16 puslapių ilgio tekste apžvelgiami pokyčiai vaiko teisių apsaugos, jaunimo reikalų, lyčių lygybės, sveikatos apsaugos srityse, kaip integruojami tautinių mažumų atstovai ir migrantai, LGBT+ bendruomenė saugoma nuo diskriminacijos, vykdoma prekybos žmonėmis prevencija.

Taip pat – kaip stiprinama apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, kas daroma gerinant neįgaliųjų padėtį, mažinant skurdo lygį, gerinant sąlygas įkalinimo įstaigose, kovojant su neapykantos nusikaltimais, įvairiomis diskriminacijos formomis ir ekstremizmo pasireiškimu.

2016 m. lapkričio mėnesį vykusio vertinimo metu Lietuva gavo 172 rekomendacijas, iš kurių vieną – Rusijos pateiktą rekomendaciją dėl istorijos perrašinėjimo ir aiškinimo, kaip nesusijusią su žmogaus teisėmis ir neatitinkančią atliekamos peržiūros pagrindo, – iš karto atmetė.

Valstybės savo ataskaitose, be kita ko, turi pristatyti, kaip atsižvelgė į pateiktas rekomendacijas.

Iššūkių atnešė pandemija

Kaip teigiama ataskaitoje, kad 2021-2024 m. Vyriausybės darbų programoje nurodyti instrumentai politinėms, ekonominėms, socialinėms, pilietinėms ir kultūrinėms teisėms garantuoti, vadovaujantis principu, kad „niekas neturėtų būti pamirštas ir niekas neturėtų būti atskirtas“.

Visi pasiekti tikslai esą turi atitikti lygių galimybių ir lyčių lygybės principus.

Fotolia nuotr./Žmonės tokie skirtingi...
Fotolia nuotr./Žmonės tokie skirtingi...

Dokumente priminta, kad dar 2017 m. buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Vaiko teisių apsauga yra vienas iš Lietuvos prioritetų, kandidatuojant į JT Žmogaus teisių tarybą.

Skyrelyje apie lyčių lygybę pažymėta, kad po 2020 m. įvykusių rinkimų moterys tapo Seimo, Vyriausybės ir šešių ministerijų vadovėmis. Pernai pirmą kartą moterys paskirtos ir Konstitucinio Teismo pirmininke bei generaline prokurore.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ministrų posėdis Lietuvos Respublikos Vyriausybėje
Arno Strumilos / 15min nuotr./Ministrų posėdis Lietuvos Respublikos Vyriausybėje

Tautinių mažumų integracijai skirta bene daugiausia vietos. Maždaug trijuose puslapiuose pristatomi įvairūs planai, programos, leidiniai, koncepcijos. Didžiausias dėmesys skiriamas romų integracijai į darbo rinką ir apskritai į visuomenę, o jų vaikų – į ikimokyklinio ugdymo ir švietimo sistemas.

Pristatytas ir užsieniečių (ypač moterų) integravimas, tarpkultūrinio dialogo ir tolerancijos skatinimas, jų pačių bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Apie problemas, užgriuvusias dėl migrantų bangos iš Baltarusijos, ataskaitoje plačiau nekalbama.

Tik pačioje pabaigoje užsiminta, kad didžiulis neteisėtai sieną kirtusių žmonių srautas buvo rimtas iššūkis valstybei: teko ieškoti lėšų jų teisėms užtikrinti, koordinuoti veiksmus su kitomis Europos Sąjungos narėmis, kalbėti apie šią problemą tarptautiniu lygiu.

Skyrelyje apie LGBT+ bendruomenės apsaugą nuo diskriminacijos užsiminta apie Nediskriminavimo skatinimo veiksmų planą, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, pristatyta, kaip ruošiamasi ją įgyvendinti.

Kaip teigiama ataskaitoje, Lietuvoje stiprinama kova su neapykantos nusikaltimais. Be kita ko, pristatytas vadinamasis virtualus patrulis – komentarus internete sekantys policijos pareigūnai, bendrojo ugdymo programų atnaujinimas taip, kad daugiau dėmesio būtų skirta visuomenės tautinei ir religinei įvairovei.

123RF.com nuotr./Socialiniai tinklai
123RF.com nuotr./Socialiniai tinklai

Nurodyta, kad gerinamos gyvenimo sąlygos įkalinimo įstaigose, smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiama kompleksinė pagalba.

Be kita ko, pripažinta, kad nemažai iššūkių atnešė pandemija: mažesnį sveikatos paslaugų prieinamumą, skiepijimą nuo COVID-19.

Ataskaitoje apžvelgti ir liekantys iššūkiai: šeimos (ne vien paremtos santuoka) gyvenimo apsauga, iki šiol nepriimtas Partnerystės įstatymas, translyčių asmenų teisinis pripažinimas įstatymo lygiu, iki šiol neratifikuota Stambulo konvencija, reikiamos pagalbos suteikimas seksualinį smurtą patyrusioms moterims, žmogaus teisių institucijų finansavimas, švietimas apie žmogaus teises.

Klausimai – ir iš Panamos

Kaip tik su pastaraisiais bus susiję nemažai klausimų, kurių neabejotinai sulauks Lietuvos atstovai. Kai kurios šalys savo klausimus pateikė iš anksto.

123RF.com nuotr./Moteris
123RF.com nuotr./Moteris

Štai Švedijai įdomu, kokių veiksmų mūsų šalies valdžia ėmėsi, kovodama su smurtu artimoje aplinkoje, ypač turint omeny, kad per pandemiją jo atvejų padaugėjo.

Taip pat skaitykite: Ginti moterų nenori: „smurtą lyties pagrindu“ Seimas iš įstatymo išbraukė

Taip pat klausiama, kaip sekasi vykdyti po Seimo rinkimų deklaruotą įsipareigojimą įteisinti tos pačios lyties porų partnerystę.

Be to, priminta prieš dvejus metus Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėta byla. Į teismą kreipėsi du vaikinai, kurie paviešinę savo bučinio nuotrauką internete sulaukė neapykantos bangos. Buvo konstatuota, kad Lietuva diskriminavo pareiškėjus dėl jų seksualinės orientacijos, atsisakydama tirti jų skundus dėl neapykantos komentarų socialiniuose tinkluose. Švedams įdomu, kokių priemonių buvo imtasi po šio sprendimo.

Jungtinės Karalystės klausimai – apie taikomas prieglobsčio procedūras, priemones siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams prieš tautines mažumas ir pagalbą šiuolaikinės vergovės aukoms.

Taip pat skaitykite: Aukštos pozicijos JT siekiančiai Lietuvai – raginimai apsišluoti savo kieme

Dar daugiau klausimų surašė Belgija. Be kita ko, ji teiraujasi, kaip sekasi ratifikuoti Stambulo konvenciją, mažinti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje apskritai, ko imamasi kovojant su neapykantos kalba ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.

„Ar bus pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas taip, jog teisinės priemonės netrukdytų žodžio laisvei, susijusiai su seksualine orientacija bei lytine tapatybe?“ – teiraujasi Belgija.

123RF.com nuotr./Partnerystė
123RF.com nuotr./Partnerystė

Klausimų turi ir Panama. Jai įdomu, ko mūsų šalis ėmėsi siekiant sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų, kaip užtikrinamos vyresniųjų žmogaus teisės, ar galvojama kriminalizuoti vadinamąją seksualinę prievartą santuokoje, kas daroma kovojant su fizinėmis, finansinėmis, socialinėmis ir kitomis kliūtimis neįgaliems vaikams dalyvauti švietimo sistemoje.

Nevyriausybininkai padėtį kritikavo

Kad vaizdas būtų objektyvesnis, ataskaitą rengia ne tik valstybių vyriausybės, bet ir nevyriausybinės organizacijos (NVO), teikdamos šešėlines ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties konkrečioje valstybėje.

Tokią ataskaitą parengė Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Ji buvo pristatyta dar pernai pavasarį. Nevyriausybininkai išsakė nemažai kritikos dėl situacijos Lietuvoje.

Be kita ko, išsakytas nerimas dėl paslaugų prieinamumo ir infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems, skurdui mažinti skirtų priemonių efektyvumo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min