„Ilgalaikis nefinansavimas krašto apsaugos, didelė propaganda, sakant žmonėms, kad viskas gerai, kad mes turime vos ne stipriausią kariuomenę pasaulyje, sudarė tam tikras problemas ir stipriai paveikė krašto apsaugą. Dar krizė, sumažintas finansavimas ir mes atsidūrėme ant, netgi sakyčiau, bedugnės krašto“, – sakė R.Juknevičienė.
Vienas iš NATO reikalavimų yra tas, kad šalys narės krašto apsaugai skirtų 2 proc. lėšų savo BVP. R.Juknevičienės teigimu, Lietuva šio reikalavimo nevykdo. „Estai skiria 1,8 proc. BVP, o Lietuva yra nukritusi iki 0,9 proc. Artėjam prie 0,8 proc. BVP. Vadinasi, greitai galime būti nebepajėgūs būti NATO nariai“, – aiškino ministrė.
Esą Lietuvai neįdedant bent minimalaus reikalaujamo indėlio į krašto gynybą NATO gali pradėti kelti klausimą, ar Lietuva išties nori būti NATO narė. „Pinigų trūksta visoms funkcijoms. Lietuva turi pačią mažiausią kariuomenę, palyginti su kitomis valstybėmis. Šiandien nebeturime pinigų koviniam rengimui. Mes turime karius, kuriems mokami atlyginimai. Tiesa, sumažinti, kaip ir visiems kitiems, solidariai. Tačiau neturime pinigų, kad jie nuolat treniruotųsi, mokytųsi, kaip ginti kraštą“, – sakė R.Juknevičienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva nuolat, net ekonominio pakilimo metais, sulaukdavo priekaištų iš NATO, kad pamiršo savo pažadą būti pavyzdinga Aljanso narė ir bent minimaliai skirti lėšų krašto gynybai. „Kadaise buvome prisižadėję 2 proc., o šiandien kalbu apie 0,8 proc. Jūs įsivaizduokite, kaip mes nusiritome ir kokie melagiai atrodome prieš visą pasaulį“, – sakė ministrė.
Papildyta 14.41 val.: Nepajėgtume apsiginti
Ji priminė, kad 2016 metais baigiasi Lietuvos turimų sraigtasparnių galiojimo laikas. „Jeigu mes šiandien nepradėsime kurti projekto, mes jį jau pradėję, jam reikia finansavimo, kitaip negalėsime atlikti tokios svarbios funkcijos kaip paieška ir gelbėjimas“, – sakė R.Juknevičienė.
„Aš jau nekalbu apie atstovavimą, aš jau nekalbu apie tai, kad mes atsisakėme gynybos atašė tokiose valstybėse kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, kas yra labai svarbu bendradarbiaujant su NATO“, – tęsė ministrė.
Jos teigimu, yra iškilęs klausimas, ar Lietuvai teks dar labiau sumažinti kariuomenę, kuri ir taip pati mažiausia, net palyginti su Estija. „Aš nekalbu apie tai, kad iki šiol nebuvo rimto rezervo rengimo plano, mes nemokome savo žmonių ginti valstybės. O karo sąlygomis tokios mažos kariuomenės su keletu tūkstančių vyrų tikrai neužtektų. Aš noriu tikėtis, kad to karo niekada nebus, bet tie, kurie nesiruošia, visada ir sulaukia didžiausių grėsmių“, – sakė R.Juknevičienė.
Šiemet krašto gynybai Lietuvai skyrė 0,8 proc. BVP (apie 850 mln. litų). Kaip sakė ministrė, kitąmet finansavimą reikėtų didinti bent iki 1 proc. BVP. Kad reikia didinti krašto apsaugos finansavimą, pritarė ir premjeras Andrius Kubilius. Tačiau paklaustas, kiek lėšų tam gali būti numatyta iš kitų metų biudžeto, sakė, jog kalbėti dar kiek anksti.
