„Ko valdžia siekė, tą pasiekė – referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vidurys vasaros nėra pats palankiausias laikas jam. Vertiname, kad Seimas tiesiog nepatogiu laiku paskyrė referendumo datą, dėl to tokie ir rezultatai“, – BNS sekmadienio vakarą teigė J.Panka.
Atstovų parlamente neturinčiai Tautininkų sąjungai vadovaujantis politikas sakė apgailestaujantis, kad valstybė išleido 13 mln. Lt ir nepasiekė tikslo atsiklausti tautos.
„Jei būtų per Europos Parlamento rinkimus, tai būtų visai kitas rezultatas, aš manau. Kitas niuansas, žmonės masiškai buvo gąsdinami – du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau“, – kalbėjo J.Panka.
Žmonės masiškai buvo gąsdinami – du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau, – kalbėjo J.Panka.
Pasak jo, iniciatyvinė grupė savo tikslus bandys pasiekti kitais būdais.
„Pirmas dalykas, reikia kažkokiu būdu spausti Seimą. Šnekėsim su sveikai mąstančiais Seimo nariais, galbūt organizuosim kažkokius mitingus. Tikrai yra visokiausių priemonių. Galų gale matėme per visas referendumo laidas, kad didžioji dalis net ir nepritariančiųjų referendumui pažadėjo sumažinti referendumo parašų skaičių. Žiūrėsim, kaip jie laikysis savo žodžio“, – sakė J.Panka.
Vienas iš referendumo sumanytojų Pranciškus Šliužas BNS aiškino, kad atsižvelgiant į referendumo laiką piliečių pasyvumo apskritai nereikėtų komentuoti. Jis taip pat tikino, kad gyventojai buvo prigąsdinti ir dezinformuoti.
Anot jo, žmonės Lietuvoje yra „deja, dar per silpni išsiaiškinti Konstitucijos sandarą“, todėl ir atėjusieji balsuoti galėjo lengvai suklysti.
„Balsavimo rezultatas visiškai neatspindi realios situacijos dėl painiavos. Net paaiškinimai buvo žmonėms – ar tu nori parduoti žemę, ar nenori. Ne? Na tai ir parašė ne. Dėl šito mes net nesiginčykime ir net neanalizuokime to, nes čia buvo eilinis klaidinimas“, – dėstė P.Šliužas.
Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, paskelbti užsidarius rinkimų apylinkėms.
Sekmadienį likus valandai iki balsavimo pabaigos buvo balsavę 10,92 proc rinkėjų, dar 3,17 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.
Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, o ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų.
Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ES.
