Seimo kontrolierius Raimondas Šukys sutiko, kad Lietuva turėtų atsižvelgti į JT Komiteto išvadas.
„2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai Seimas suteikė mandatą vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose, todėl stengsimės atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį į būtinybę šias rekomendacijas įgyvendinti“, – sakė jis.
Užbaigdamas trečios periodinės ataskaitos svarstymą, JT Komitetas prieš kankinimą šių metų gegužės 23 dieną parengė rekomendacijas, kuriose didelis dėmesys skiriamas 2014 metų pradžioje Lietuvoje ratifikuotos Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvaus protokolo įgyvendinimui.
Susirūpino nuteistaisiais
Išvadose Komitetas prieš kankinimą išreiškė susirūpinimą dėl nuteistųjų teisių Lietuvoje. „Šalyje ne visi nuteistieji supažindinami su jų teisėmis, ne visi gali pasinaudoti advokato paslaugomis, teise į nepriklausomą sveikatos patikrą ir gydymą, ar teisine pagalba“, – teigia jis.
Ne visi nuteistieji supažindinami su jų teisėmis, ne visi gali pasinaudoti advokato paslaugomis, teise į nepriklausomą sveikatos patikrą ir gydymą, ar teisine pagalba.
Taip pat JT Komitetas prieš kankinimą išreiškė susirūpinimą dėl itin didelio asmenų, laikomų laisvės suvaržymo vietose per ikiteisminį tyrimą, skaičiaus: „Itin dažnai konvojuojami į apklausas, kaltinamieji pernelyg ilgai laikomi areštinėse. Būtina užtikrinti, kad asmenys būtų grąžinami kardomajam kalinimui į tardymo izoliatorius“.
Būtina peržiūrėti vaikų socializacijos centrų veiklą
JT Komitetas prieš kankinimą paragino Lietuvą peržiūrėti „socializacijos centrų“, kur nepilnamečiai yra laikomi administracinio sulaikymo sąlygomis, veiklą ir ragina užtikrint šių institucijų stebėseną siekiant įgyvendinti Konvencijos prieš kankinimą nuostatų laikymąsi.
Atkreipdamas į sulaikytųjų laikymo sąlygas, JT Komitetas prieš kankinimą pastebėjo, kad turi būti užtikrintos bent minimalios sulaikytųjų laikymo: higienos normų, natūralios šviesos patekimo į patalpas, patalpų ventiliavimo ir sanitarinės, sąlygos.
„Turi būti užtikrintas švarių čiužinių ir patalynės nuteistiesiems aprūpinimas areštinėse. Didelį susirūpinimą kelią Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinė, kurioje gausu kamerų, į kurias nepatenka natūrali šviesa, o patalpos yra neventiliuojamos“, – rašoma išvadose.
Sutektoms funkcijoms vykdyti reikia finansavimo
JT Komitetas prieš kankinimą taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo kontrolierių įstaigai suteiktoms funkcijoms vykdyti nėra skiriama pakankamai žmogiškųjų išteklių ir lėšų, tad paragino Lietuvą priimti reikiamus sprendimus dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos statuso ir tinkamo finansavimo.
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Arminas Lydeka pastebėjo, kad nors 2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaiga pradėjo vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose, o šioms funkcijoms buvo skirta itin mažai žmogiškųjų ir finansinių resursų, per itin trumpą laikotarpį buvo atlikta 13 stebėsenos aktų.
„Lietuvoje veikia per 400 laisvės suvaržymo vietų. Tai ne tik kalėjimai ar tardymo izoliatoriai, bet ir areštinės, psichiatrijos įstaigos, pasienio kontrolės punktai, globos ir pataisos namai, todėl jas visas aplankyti yra itin sudėtinga, tačiau būtina. Reikėtų spręsti Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo klausimą“, – pastebėjo jis.
