Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Juozas Olekas: bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ parodė, kad Lietuva prisimena laisvės gynėjus

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Alfredo Pliadžio nuotr. / Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Šaltinis: BNS
32
A A

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad šeštadienį 25-ąjį kartą vykęs bėgęs „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams atminti, buvo dar vienas įrodymas, kad Lietuva atsimena žmones, kurie padėjo savo gyvybes ant laisvės aukuro.

„Aš manau, kad šiandien buvo dar vienas įrodymas, kad atsimenam. Didelė dalis bėgimo dalyvių net nebuvo gimę tuo metu, jie neša gyvybės, demokratijos ir laisvės dvasią ir pasiryžę apginti valstybę, jeigu to reikės“, – BNS sakė ministras.

Jis sakė, jog labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jaunimas myli Tėvynę ir pasiryžęs ją apginti.

„Tai labai ryškus ženklas, kad tie žmonės, kurie nebuvo tuo laiku gimę, jaučia atsakomybę“, – BNS teigė J.Olekas.

Anykščių Jono Biliūno gimnazijos devintokė BNS sakė, kad pirmą kartą dalyvauja bėgime pagerbiant laisvės gynėjų atminimą.

„Pagerbimas, atsidavimas Tėvynei, tuo bėgimu aukas ir pagerbiam. Aš už laisvę jiems dėkinga“, – BNS sakė 15-metė. Ji teigė, kad nedvejodama eitų ginti Tėvynės.

Pasvalio gyventojas 73 metų Kazimieras Stankevičius BNS sakė dalyvavęs beveik visuose rengtuose bėgimuose laisvės gynėjams atminti.

„Bėgsiu, kol iškrisiu“, – sakė vyras, žadėjęs dalyvauti ir bėgime kitąmet.

„Šitame bėgime dalyvauju devintą kartą. Kai buvau moksleivis, į bėgimą mokykla veždavo. Labai geri prisiminimai ir užaugus. Laisvi mes buvome ir anksčiau, tik kažkas ant tos laisvės norėjo su tankais pavažinėti“, – BNS sakė iš Molėtų kilęs vilnietis 33 metų Laurynas Braškus.

Jis sakė, kad eitų ginti Tėvynės, jei kiltų pavojus.

„Nereikia sąrašų, kad būtam savanoris, svarbiausia, kad širdy būtum patriotas“, – sakė L.Braškus.

Bėgime iš viso dalyvavo apie 1,5 tūkst. dalyvių, vyriausiajam jo dalyviui – 85 metai. Dauguma dalyvių buvo jauno ir vidutinio amžiaus.

Dalyvių gausumu renginyje išskyrė Lietuvos kariuomenes Sausumos pajėgos – 1 tūkst. 295 dalyviai. Daugiausia dalyvių iš mokyklų – 43 moksleiviai – į bėgimą delegavo Vilniaus Žemynos gimnazija.

Prieš bėgimą visų Lietuvos regionų, karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.

Bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidriekė Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.

„Pirmą kartą bėgu. Mano draugo šeima kiekvienais metais, jau daug metų bėga ir aš pagaliau bėgu. Aš studijavau istoriją, todėl man šie įvykiai labai artimi ir pažįstami. Man atrodo, kad kiekvienam lietuviui turi būti reikšminga ši data“, – BNS sakė bėgimo dalyvė Viktorija Stonytė-Striūkienė.

Trims gausiausioms komandoms buvo įsteigtos nominacijos, visi bėgikai bus apdovanoti atminimo medaliais.

Pernai bėgime „Gyvybės ir mirties“ keliu dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Vilniaus gatvėmis bėgo ne tik Lietuvos gyventojai, bet svečiai iš JAV, Latvijos, Estijos, Švedijos, Gruzijos bei Ispanijos.

Tą pačią dieną daugiau nei 150 Belgijos lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių dalyvavo jau trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu„. Taip bėgikai, kurių tarpe šįmet buvo rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų, simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio pagarbos bėgimo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 kilometrus nuo obelisko Kovo 11 – ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados.

Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją.

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Stokholme, Paryžiuje, San Paule ir kituose miestuose.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Juozas Olekas
Parašykite atsiliepimą apie 15min