Pasak jo, sąlygos tokiam galimam bendradarbiavimui taip pat apima kontrabandinių balionų stabdymą, vilkikų paleidimą, politinių kalinių išlaisvinimą.
„Dabar vyksta diskusija dėl Europos sankcijų režimo, nes vasario mėnesio pabaigoje kaip tik baigiasi sprendimas dėl dabartinių sankcijų. Tikrai manau, kad reikia vienybės ir aš galvoju, kad dar kartą bus pabandyta tas sankcijas pratęsti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ penktadienį sakė Seimo pirmininkas.
„O jeigu pavyktų sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje, jeigu prasidėtų Ukrainoje taika, tai galbūt galėtų atsirasti ir kitokie ekonominiai santykiai su Baltarusija“, – pabrėžė jis.
Praėjusių metų pabaigoje kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos keliolika kartų sutrikdė Lietuvos oro uostų darbą, keli tokie incidentai fiksuoti ir šiemet. Taip pat Minskas yra sulaikęs kelis tūkstančius Lietuvos transporto priemonių.
Seimo pirmininkas akcentavo, kad turi būti išnaudoti visi kanalai siekiant išspręsti šias problemas ir tarp tokių priemonių, „nors ir ne taip efektyviai kaip norėtųsi“, veikia sankcijų režimas ir jų stiprinimas.
„Dabar atsirado dar viena priemonė – tai yra mūsų bendravimas su JAV ir JAV diplomatų veikla su Baltarusijos režimo tam tikrais atstovais, kuri irgi duoda savo vaisių: tiek sumažėjusius mūsų oro sienos pažeidimus, tiek išlaisvintus politinius kalinius, – kalbėjo J.Olekas. – Ir reikia laikytis vėlgi tam tikros vienybės su Europa.“
Kaip rašė BNS, gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jos vežimą sustabdė.
„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vėliau vasarį.
