2026-08-12 08:55

Juozas Olekas: Vilniui reikia rasti būdų atvykstančius ukrainiečius, baltarusius priimti jų kalba

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nebepriimti rusų kalba raštu pateikiamų gyventojų prašymų ir skundų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad sostinei reikia rasti kompromisą atvykstančius ukrainiečius ir baltarusius priimti jų kalba.
Juozas Olekas
Juozas Olekas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Manau, kad oficialiai mes turėtume naudoti valstybinę kalbą. Bet tokiame bendravime yra ir kitų tautų, kurių kalbų padaugėjo Vilniuje. Tai aš visų pirma turiu (omenyje – BNS) ukrainiečių, baltarusių, kurie yra, kad nebūtinai versti juos kalbėti rusų kalba. Tai matyt, kad reikia surasti kompromisą atvykstantiems žmonėms, svečią galima priimti ir jo kalba“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovas.

„Bet jeigu jis ruošiasi gyventi ir ilgesnį laiką ar pabūti Lietuvoje, tai būtų labai tikslinga, kad jis tą (lietuvių – BNS) kalbą išmoktų“, – pridūrė jis.

Pasak J. Oleko, sostinei reikia plėsti galimybes išmokti lietuvių kalbą.

„Kiek aš bendravau su žmonėmis, kurie atvyko bėgdami nuo karo, nuo režimo, tai toli gražu ne visada tos sąlygos išmokti lietuvių kalbą yra pakankamos. Bet labai gražių pavyzdžių turime, kada žmonės per metus, per dvejus puikiai kalba lietuviškai. Manau, kad mes turėtume pirmiausia stiprinti šitą kalbos išmokimo galimybę, prieinamumą atvykusiems į mūsų šalį žmonėms“, – dėstė Seimo pirmininkas.

Kaip skelbė BNS, Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu. Informacija šia ir kitomis ne ES valstybių kalbomis bus teikiama žodžiu, jei jas mokės konkretus darbuotojas.

Rusų kalbos taip pat atsisakyta interneto svetainėje bei administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.

Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, šis sprendimas yra nuoseklios savivaldybės vykdomos politikos dalis.

Savivaldybė praėjusią savaitę taip pat pranešė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių, o tam skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas.

Be to, rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai, kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose. Iki šių metų pabaigos planuojama, kad Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą