Savo ruožtu Lietuvos gydytojų sąjunga atkreipia dėmesį į asmens sveikatos priežiūros įstaigų didėjančius kreditorinius įsiskolinimus, net bankroto grėsmę, siedama tai su vis dar sumažintu dėl ekonominės krizės baziniu paslaugų įkainiu.
„Man dažnai tenka išklausyti žmonių nusiskundimų, kad už dalį, atrodytų, turinčių būti nemokamomis medicinos įstaigose suteikiamų paslaugų pacientams tenka primokėti.
Pavyzdžiui, paplitęs „mėgintuvėlio mokestis“ atliekant kraujo tyrimą, iš dalies reikia mokėti už specialistų konsultacijas, už tam tikrą priemonių paketą prieš atliekant chirurgines operacijas ir kita.
Suprantama, kad tokių „mokesčių“ įvedimo politiką reikia kuo greičiau naikinti, tačiau būtina matyti ir kai kurių gydymo paslaugų nepakankamą finansavimą, ką iš dalies išspręstų minėtas papildomas finansavimas“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas.
J. Razma atkreipė dėmesį, kad suprantamas Vyriausybės siekis turėti kuo mažesnį Nacionalinio biudžeto deficitą, bet kreipimesi pasiūlė objektyviai įvertinti nelengvą gydymo įstaigų padėtį bei pasistengti ją sušvelninti skiriant papildomų lėšų.
