Trečiadienį ministrė kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu paskelbė, kad po reformos turėtų likti 3-5 universitetai, dvi menų akademijos ir viena karo akademija.
Tai kelia aistras universitetų bei akademijų vadovybėse ir kai kurie rektoriai pripažįsta, kad jų nuomonės apie tai, kokia turėtų būti reforma ir kiekvienos aukštosios mokyklos ateitis, – labai skiriasi.
Ministrė J.Petrauskienė aptakiai atsakė į klausimą, kaip bus elgiamasi su universitetais, kurie nerodys noro jungtis.
„Kaip yra matuojama veikla, kaip yra vertinama kokybė – yra tarptautiškai pripažįstami kriterijai. Mes tikrai nekuriame Lietuvoje nieko unikalaus. (...) Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir kreipti aukštąjį mokslą ir visą švietimo sistemą ta kryptimi, ko reikia valstybei, ko reikia darbo rinkai“, – teigė ji.
Ministrė pabrėžė, kad ne vien rektoriai sprendžia, koks turi būti universitetas, nes jo steigėjas yra valstybė, todėl valstybė ir kelia tikslus bei kokybės reikalavimus universitetui.
„Ar universitetas tenkina valstybės poreikius, ar kokybė tenkina valstybės, verslo, studento poreikius – tai yra matuojama. O kaip gali jungtis ir kas gali jungtis... Valstybė investuoja į švietimą, į kokybišką švietimą. Kur tie junginiai kurtų didžiausią pridėtinę vertę, kiek tai kainuotų valstybei, ar tai vestų į tvarų kokybės augimą – tokius siūlymus mes ir vertinsime“, – teigė ji.
Ministrė pabrėžė, kad sprendimai neturėtų būti priimami emociniu pagrindu, bus atsižvelgiama į faktus ir potencialą, valstybė brėš kryptį ir padės švietimo įstaigoms realizuoti uždavinius.
