Ruoniukė Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, dabar jau jaučiasi neblogai ir plaukioja karantino baseine. Kartu su ja čia yra ir dar du rastinukai: Paspirtukas bei Naglis. Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūra. Tad tos pačios kovo 27 dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodo, kad mažyliui tebuvo 2–3 savaitės.
Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją – Smiltinukas ir Preila.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Naglis |
„Vardus rastinukams paprastai suteikiam pagal jų radimvietę, tad nesunkiai galite atsekti iš kur pas mus buvo atvežti šie mažyliai, – sakė Arūnas Grušas. – Naglis vienas didžiausių mūsų rastinukų, jis svėrė net 16,6 kilogramo. Tačiau buvo labai sužalotas: smarkiai sukandžiotas šunų. Jam buvo perkąsta priekinė kojytė, snukutis, pažastis. Tad teko plauti žaizdas, o antibiotikus iki šiol gauna visi šeši mūsų rastinukai. Nes vieniems dar nesugijo žaizdos, kitiems – nesusitvarkė viduriai“.
Smiltinukas atkeliavo nuo pietinio molo. Šis ruoniukas sužalotas dar nebuvo, bet labai išsekęs. Svėrė 12,6 kilogramo – mažiau, negu kad gimdamas. Muziejaus specialistų teigimu, panašu, kad šis jauniklis, kaip ir Preila, nėra net gavę mamos pieno, nes neturi rijimo reflekso. Todėl labai sudėtinga juos maitinti.
„Visi ruoniukai iš pradžių maitinami trinta žuvies tyre per zondą, – pasakojo Arūnas Grušas. – Tą maistą praturtinam fermentuota grietinėle, žuvų taukais, kalciu, lineksu, lecitinu. Kai gyvūnų skrandukai pripranta prie tokio maisto, bandom pereiti jau prie žuvies. Ir Smiltinukas, ir Preila pirmąją žuvytę gavo dar tik vakar. Preilą apskritai labai sunku pamaitinti, nes neveikiant rijimo refleksui, žuvytė tiesiog įstringa jos gerklėje“.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Per zondą maitinamas ruoniukas. |
Balandžio 13 dieną iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas. Jis svėrė vos 11,8 kilogramo ir buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai. Į muziejų, pasak Arūno Grušo šis gyvūnėlis pateko jau merdintis. Kirai buvo pasikėsinę net į ruoniuko akytę: kelias dienas iš jos bėgo kraujas. Dabar Palangiukas jau bando atsimerkti, tačiau ta akimi dar nemato – ji tebėra užpilta krauju.
Bandant rasti atsakymą, kodėl šiemet tiek daug pagalbos reikalaujančių ruoniukų, Arūnas Grušas meta akmenį į civilizacijos daržą:
„Dėl klimato atšilimo labai anksti ištirpo ledas, ant kurio ruonės vaikuojasi, ir ruoniukai, dažnai net neparagavę mamos pieno, įkrito į vandenį, – sako biologas. – Antra vertus, Baltijos jūroje jau išgaudyta net 80 proc. žuvies, tad ruonės paprasčiausiai nebegali išmaitinti jauniklių“.
Visi šeši į muziejų patekę gyvūnėliai, rūpestingai slaugomi ir prižiūrimi, po truputį taisosi, atgauna apetitą ir priauga svorio. Gyvūnų prižiūrėtojai lieka muziejuje su jais per naktį, nes vakare gyvūnai paskutinį kartą šeriami 10 valandą, o ryte – 7 valandą. Tačiau rytinis tualetas prasideda 5 valandą.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Juodkrantėje rastas ruoniukas. |
„Tam, kad ruoniukai švariai papusryčiautų, jau nuo penkių ryto pradedame plauti vonias ir juos pačius, – sako Arūnas Grušas. – Tos vonios, įrengtos kabinete, yra nedidelės, tad per naktį aplink ruoniukus prisikaupia tikrai daug nešvarumų“.
Pernai aplinkos apsaugos ministerija Jūrų muziejui skyrė 10 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau ši suma jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.
„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. – Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“.
Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.
Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Smiltis |
