„Kai kurie politikai niekaip negali startuoti naujuose rinkimuose kitaip nei eskaluodami KGB kortą. Atrodo Lietuvoje nėra kitų realių problemų, nėra nė ekonominės krizės, o tik kažkada KGB pagalba sufabrikuota „Šatrijos“ tema. Ponai puolėjai, pagaliau baikite mano ir mano artimųjų terorizavimą! 20 metų, gal jau pakaks?“, – emocingai klausia K.Prunskienė šeštadienį išplatintame pranešime.
Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas penktadienį pareiškė, kad Šatrijos Raganos prisipažinimo originalas, kurio beveik prieš septynerius metus esą pasigedo Vilniaus apygardos teismas (VAT), saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš VAT išsireikalautą buvusios žemės ūkio ministrės K.Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB.
Ji tikina, kad šiame jos „kompromitavimo projekte pasidarbavo buvę žinomi KGB darbuotojai, kuriems tiesiogiai vadovavo du iš Maskvos KGB viršūnių specialiai tam į Vilnių atsiųsti pareigūnai“.
K.Prunskienė pranešime teigia, kad Lietuvos ypatingajame archyve „vėl rastas Šatrijos pasižadėjimas“, nors nuo 2003 metų jis niekur ir nebuvo dingęs.
„Iki 2003 m. teismo proceso pradžios Lietuvos ypatingasis archyvas niekada nebuvo turėjęs jokio „pasižadėjimo“ (...). 2003 m. Vilniaus apygardos teismui tariamo „pasižadėjimo“ bendradarbiauti su KGB „originalą“ (tiksliau – falsifikato originalą) atnešė B.Gajauskas (Balys Gajauskas – Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas – BNS), kurį jam parūpino Vytautas Landsbergis“, – aiškina K.Prunskienė.
Ji tikina, kad šiame jos „kompromitavimo projekte pasidarbavo buvę žinomi KGB darbuotojai, kuriems tiesiogiai vadovavo du iš Maskvos KGB viršūnių specialiai tam į Vilnių atsiųsti pareigūnai“.
K.Prunskienės teigimu, minėtas dokumentas „buvo byloje iki proceso pabaigos, o po teismo, matyt, buvo perduotas į archyvą“.
Lietuvos ypatingojo archyvo direktorius Ovidijus Lėveris teigia, kad K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB archyve saugotas nuo 2002 metų gruodžio.
Šiuo metu dokumentas paskolintas Valstybės saugumo departamentui (VSD).
„2002 metais B.Gajauskas perdavė jį Archyvų departamentui ir 2002 metų gruodžio 18 dieną mes gavome iš departamento šitą dokumentą. Iki tol jo archyve nebuvo“, – BNS šeštadienį sakė O.Lėveris.
Jis teigė, kad šio dokumento tikrumą ekspertai tyrė dar K.Prunskienės galimą bendradarbiavimą su KGB aiškinantis Aukščiausiajam Teismui. Šis teismas 1992 metais politikę pripažino bendradarbiavus su KGB.
Jau patekęs į archyvą dokumentas Vilniaus apygardos teismo prašymu buvo pateiktas ir šiam teismui, kuris vėliau jį grąžino į archyvą.
„Taip, buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui. Datos nepasakysiu, tai buvo seni laikai. Paskui po kurio laiko teismas grąžino“, – BNS teigė P.Lėveris.
Jis tvirtino neskaitęs VAT sprendimo, kuriame K.Prunskienės išteisinimas grindžiamas įrodymų trūkumu.
2002 m. rugsėjį tuometinė Seimo narė K.Prunskienė kreipėsi į VAT, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB. Tuomet pripažinta, kad KGB jai buvo suteikęs Šatrijos Raganos slapyvardį.
O.Lėveris dėstė, kad apie šio dokumento buvimo vietą penktadienį kalbėjęs Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas pats į Ypatingąjį archyvą nėra nė karto kreipęsis, tačiau galėjo su juo susipažinti per VSD, kuriam „prieš mėnesį ar porą“ dokumentas paskolintas.
„Komisijos pirmininkas galėjo gauti tiesiog per VSD šitą dokumentą iš archyvo, pats tiesiogiai jis nėra kreipęsis, bet to jam daryti ir nėra būtina, (...) nes VSD aptarnauja Liustracijos komisiją“, – aiškino Ypatingojo archyvo vadovas.
Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas penktadienį pareiškė, kad Šatrijos Raganos prisipažinimo originalas, kurio beveik prieš septynerius metus esą pasigedo VAT, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve.
A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl apygardos teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, buvo neva dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB.
