„Būtent, pavyzdžiui, mano pirmosios ilgos komandiruotės metu jiems (KGB – BNS) buvo labai įdomu, kaip vokiečių mokslininkai žiūri į mūsų ekonomiką, kaip jie įsivaizduoja, ką galėtume, ką galėtų Tarybų Sąjunga kitaip padaryti“, – 1991 m. interviu Laimai Pangonytei pasakojo K.Prunskienė.
Netikėtai prieš Seimo rinkimus atsiradusiame televizijos įraše dabartinė žemės ūkio ministrė mini savo ataskaitoje rašiusi apie garsų sovietologą profesorių Vedikiną.
„Pavyzdžiui, mano ataskaitoj buvo tokio profesoriaus Vedikino pavardė. Garsus sovietologas, 30 metų dirbęs dėl agrarinių reformų. Tai turbūt Andropovo (SSRS Komunistų partijos vadovo Jurijaus Andropovo – BNS), kuris rengėsi daryti reformas, politikai buvo irgi įdomu žinoti, kaip jis žiūri į visą šitą kryptį“, – svarstė Lietuvos politikė.
Tame pat interviu K.Prunskienė pasakojo pirmą kartą su KGB darbuotojais susitikusi 1979 m., prieš važiuodama pas gimines į Braziliją.
„Kadangi aš važinėjau į komandiruotes, man pirmą kartą gyvenime buvo prisistatęs gyvas KGB darbuotojas 1979 metais važiuojant į Braziliją pas gimines. Tai buvo pateikta ir priimta, kaip sakant, kaip norma, kurios negali išvengti, jeigu nori važiuoti, – tvirtino politikė. – 82-aisiais metais, kai aš važiavau į Vokietiją, tada buvo žinoma specifinis toksai, reiškia, instruktažas, kaip ten elgtis, kas tenai iš ambasados turi prisistatyti, kaip reikia pranešti, jeigu vyksti į kitą miestą ir taip toliau, ir taip toliau.“
Kalbėdama su žurnaliste K.Prunskienė pabrėžė, kad toks bendravimas su Valstybės saugumo komiteto darbuotojais tuo metu buvo laikomas normaliu dalyku.
„Tai, aš manau, visuotinė norma. Ir ataskaitos, kurios buvo rašomos ir universitetui, i ministerijai, ir Maskvos ministerijai, ir KGB, matyt, vienas egzempliorius, reiškia, jos labai keistos tuo, kad ten reikalinga informacija apie žmones, pavyzdžiui, mokslininkus, su kuriais teko bendradarbiauti, netgi jų partiškumą arba pažiūras Tarybų Sąjungos atžvilgiu ir amžių nusakant, kas man visada būdavo problematiška – visa šita aš esu parašiusi ir jeigu kam nors įdomu, reiškia, žinoti tas detales, kuriose iš tikrųjų nėra elemento, kokios nors kenkėjiškos veiklos, yra ir vokiškam, ir ypatingai tam lietuviškam knygos variante“, – K.Prunskienė tvirtino nieko niekada neslėpusi.
Ketvirtadienį komentuodami šį interviu politikė tvirtino su žurnaliste juokavusi.
„Žurnalistei dėstytuose prisiminimuose minimos tikros ar galėjusios panašiai skambėti dešimtmečio senumo pokalbio su KGB darbuotoju detalės, pasakytos nesmagaus pajuokavimo forma. Tai neturėjo jokios realios prasmės, nebent tik kaip bandymas išeiti ir padėties. Tai buvo atsikalbinėjimas, pasirenkant oficialaus kontaktavimo su ambasada galimybę“, – aiškino K.Prunskienė.
Ji dar kartą pareiškė „jokių įsipareigojimų neprisiėmiau ir nesu susitepusi jokiais niekingais veiksmais“.
Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė žadėjo kreiptis į teismą, kad šis išslaptintų jos bylą.
Pagal vadinamąjį Liustracijos įstatymą asmeniu, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pripažįstamas tas, kuris faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.
Tačiau 2003 m. Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje peržiūrėjo bylą ir paskelbė, kad nėra įrodymų paskelbti K.Prunskienę buvus KGB bendradarbe.
Pati K.Prunskienė kategoriškai neigia bendradarbiavusi su šia sovietų struktūra. Buvusią vadinamąją Šatrijos Raganos bylą jis vadina fasifikacija.
