Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 14d. 07:52

Ką palies Lietuvos tūkstantmečio dvelksmas?

Gediminas Ilgūnas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Gediminas Ilgūnas

Kaip tik šiais sąmyšio metais prasideda Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas. Viena vertus, tai gali mažai kam rūpėti, tačiau kartu tai ir proga pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti į Lietuvą iš tūkstantmečio skrydžio. Kalbamės su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktoriumi Gediminu Ilgūnu.

— Šiemet vasario 14-oji bus ypatinga — tai kartu ir diena, kai prieš tūkstantį metų pirmąkart buvo paminėtas Lietuvos vardas. Ar ši diena bus kaip nors akcentuojama? Kada apskritai prasidės šiai progai skirti renginiai?

— Pagrindinis akcentas vyks liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną.

— Taip negreitai? Ir kaip viskas vyks?

— Kaip vyks, kol kas neaišku. Jeigu bus atidaryti Valdovų rūmai, viskas vyks juose. O jeigu nebus atidaryti, viskas vyks kitaip, bet dėl to sprendimas nėra priimtas. Trūksta lėšų.

— O iki tol?

— Tūkstantmečio programa vykdoma. Ties daugeliu programos skirsnių nėra parašyta konkrečių datų. Sakykim, šiai datai paminėti buvo priskirtas Valdovų rūmų atidarymas, tačiau kada konkrečiai tai įvyks — nenumatyta. Yra šiai datai skirtų renginių, už kuriuos mūsų direkcija nėra atsakinga — tai Kultūros ministerijos, Kultūros ir sporto departamento renginiai, pavyzdžiui, Dainų šventė. 

— Kam labiau skirti renginiai — tūkstantmečio dvasiai sukurti, perspektyvos, pasididžiavimo jausmui, kurį esame beprarandą, tarsi užkonservuoti kasdienėse bėdose, atgaivinti ar greičiau tai istorinis, oficialus paminėjimas?

— Mano nuomone, žmogui negalima iš šalies primesti šventės, priversti jį švęsti, jei jis nejunta šventinio džiugesio. Tai turi būti vidinis žmogaus poreikis, vidinė būsena. Jei žmogus tokį poreikį turi, jis švęs. Sakykim, sovietų laikais kai kurie žmonės švęsdavo Vasario 16-ąją, nors žinojo, kuo tai gresia.

Kaip vyks, kol kas neaišku (apie liepos 6-ąją — 15min.lt). Jeigu bus atidaryti Valdovų rūmai, viskas vyks juose. O jeigu nebus atidaryti, viskas vyks kitaip, bet dėl to sprendimas nėra priimtas. Trūksta lėšų.

Šiaip jau visos savivaldybės yra parengusios programas, kaip švęs Lietuvos vardo tūkstantmetį, kai kas jau vyksta. Pavyzdžiui, buriuotojai plaukia aplink pasaulį, Knygų mugėje atidarytas mūsų Tūkstantmečio leidinių stendas, Lietuvos bankas leidžia šiai progai skirtų auksinių monetų, Lietuvos paštas — jubiliejinių pašto ženklų.

— Suprantu, kad jūsų vadovaujama direkcija tėra programos vykdytoja. Kas buvo programos autorius?

— Pirmasis paskelbęs Kvedlinburgo analų įrašą buvo profesorius P.Pakarklis. 1955 m. jis paskelbė šį tekstą „Lietuvos istorijos šaltinių“ I tome, skyriuje „Seniausios žinios apie Lietuvą“. Šį faktą vėl prikėlė ir 1963 m. išpopuliarino prof. E.Gudavičius leidinyje „Mokslų akademijos darbai“.

O konkrečiai ruoštis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui pakvietė prof. Č.Kudaba jau tautinio atgimimo metais, 1989-aisiais. Prie šios temos buvo grįžta tik 1997 m., kai grupė Lietuvos mokslininkų ir intelektualų jau konkrečiai kreipėsi į Lietuvos Prezidentą A.Brazauską, siūlydami sukurti komisiją, kuri pradėtų ruoštis Tūkstantmečio minėjimui. Tais pačiais metais Prezidento dekretu ši valstybinė komisija buvo sukurta ir įkurta mūsų direkcija.

Pirmasis pavedimas mums buvo surinkti pasiūlymus, kaip Lietuvos žmonės ir institucijos norėtų šią datą paminėti, atrinkti geriausius, pateikti valstybinei komisijai ir Vyriausybei tvirtinti. O pasiūlymų buvo pateikta daugiau kaip už 3 mrld. litų — daugiau nei tuometis biudžetas. Atrinkti pasiūlymai buvo suskirstyti į tris grupes — moksliniai darbai ir leidyba, kultūros paveldas ir nacionaliniai bei tarptautiniai meno ir kultūros projektai.

— Ar galima teigti, kad tokį garbingą jubiliejų Lietuva sutinka pasitempusi?

— Tai reliatyvus dalykas. Sakykim, Nacionalinio meno galerija turėjo būti baigta 2006 m., tačiau darbai vyksta iki šiol. Nacionalinio muziejaus rekonstrukcija turėjo būti baigta 2007 m. — darbai tebevyksta ir šiemet. Vytauto Didžiojo muziejaus darbai taip pat turėjo būti baigti, tačiau to nėra.

— Tačiau su finansais prasčiau tik keletą mėnesių. Ar čia mūsų tūkstantmečio prakeiksmas nieko nepadaryti laiku?

— Pinigų šiems projektams buvo skirta ne iškart, o kasmet, tad sumos galėjo būti koreguojamos „atsižvelgiant į finansinę valstybės būklę“. Biudžetą, kaip žinote, rengia Vyriausybė, tvirtina Seimas, tad jie ir nuspręsdavo.

— Kitaip tariant, atsirasdavo svarbesnių reikalų?

— Sunku pasakyti, reikėtų klausti tų, kurie taip nusprendė. Faktas, kad daugelis didesnių projektų nėra baigti dėl laiku neskirtų lėšų. Noriu paminėti štai ką — 1930 m. Lietuva šventė Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Nebuvo valstybinės komisijos, nebuvo valstybinio finansavimo, tačiau visa Lietuva šią sukaktį minėjo. Pastatyta 13 paminklų Vytautui Didžiajam, ir tik vienintelis skulptorius Vincas Grybas gavo honorarą — visi kiti buvo pastatyti žmonių lėšomis. Tad ir dabar, jei mums užteks pilietiškumo, patriotizmo, sukaktį paminėsime deramai. Nors kai žmonėms primenu, kad galima dirbti ir idealistiškai, ne visi priima šią mintį. Tačiau ir šiais laikais tokių pavyzdžių yra — 100 vyrų plaukia jachta aplink pasaulį ir garsina Lietuvos vardą, nors neprašė nė cento iš biudžeto.

— Netrukus, pasibaigus jubiliejiniams metams, jūs ir jūsų vadovaujama direkcija baigsite savo darbą. Su kokiomis mintimis jį paliksite? Tikriausiai apie tai susimąstote?

— Žinoma. Džiaugiuosi, kad stovi pirmasis Lietuvoje paminklas Mindaugui, šalia — Mindaugo tiltas. Su mūsų parama išleista daugiau kaip 300 Lietuvos tūkstantmečiui skirtų knygų: „Lietuvos metrika“, E.Gudavičiaus „Lietuvos istorija“ ir t. t. Aš asmeniškai palaikau darbus, programas, turinčias išliekamąją vertę. Reikia ir duonos bei žaidimų, tačiau, kalbant apie valstybės pinigus, dera investuoti į tai, kas turi išliekamąją vertę, o ne į...

— Fejerverkus, ar ne?

— Taip. Jei yra daug atliekamų pinigų ar kas nori privačias lėšas investuoti į tokius projektus — prašom, puiku. Bet taip švaistyti valstybės lėšas, kai jų trūksta, mano nuomone, nėra gerai.

— Iš tikrųjų — ar turėjote privačių rėmėjų? Ar stengėtės jų pritraukti?

— Turime privačių rėmėjų sąskaitą, bet ji tuščia. Reikalas tas, kad mūsų Tūkstantmečio programoje vadinamajai komunikacijai, viešiesiems ryšiams nėra lėšų. Jeigu matėte gatvėse didelius stendus, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui, — tai reklamos bendrovės dovana. Rėmėjų buvo, tačiau konkrečioms programoms.

— Kaip, jūsų nuomone, mus įvertins dar po 50 ar 100 metų?

— Metai tik prasidėjo. Dar patys save įvertinsime, išleidę jubiliejinį leidinį, skirtą įamžinti, kaip paminėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį.

„Savaitė“
Temos: 1 Tūkstantmetis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gazas

„Kalėdų Senelis ir vasara“ (2): klausimas, nustebinęs ir Santa Klausą, ir jo elfes

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Kas ten – pakeliui į dangų? Maisto bazaras VNO

Aktualu

Saudo Arabija ir Jungtinės Valstijos: draugystė, pagrįsta saugumu ir nafta

Tik 15min Pasaulis kišenėje

Kitoks Ekvadoras. Nereikalingi žmonės: pamirštame, koks vertingas Lietuvos pasas

Maistas

FeedMySister receptas: sausainių ir maskarponės kremo desertas su rudens gėrybėmis

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 spalio 14 – 20 d.)

Aktualu

M.Laurinavičius pristatė savo studiją apie Rusijos kišimąsi į rinkimus: atskleidė dažniausius mitus

Vardai

Kristupas Krivickas su žmona Jurgita laukiasi penkto vaiko

Maistas

Kavos žodynėlis: kaip neapsikvailinti Italijoje

Aktualu

Londone – tūkstančių protestas prieš „Brexit“: reikalauja dar vieno referendumo

Aktualu

Kaišiadoriškiai stojo ginti šimtamečių ąžuolų

Sportas

Futbolo fiesta Londone: „Chelsea“ išplėšė lygiąsias, J.Mourinho puolė varžovą

15min fotoreportažas Tik 15min Pasaulis kišenėje

Ežero ir kalnų magija: kaip V.Urbonui pavyko perplaukti aukščiausią pasaulio ežerą

Vardai

Prieš metus nuogą užpakalį parodęs Samas scenoje vėl nusimovė kelnes

Aktualu

Rusiją ir Iraną sankcijomis apdalijusios JAV neskuba bausti Saudo Arabijos: kalta nafta?

Vardai

Reperis Seanas Combsas po dešimtmetį trukusios draugystės išsiskyrė su Cassie

Vardai

Moteriškos Eglės Straleckaitės atostogos Italijoje su mama ir dukra: kelionėje laikėsi ledų „dietos“

Aktualu

Ar reitinguose Ingrida Šimonytė aplenks Gitaną Nausėdą?

24sek

Šalia „Žalgirio“ arenos – Željko Obradovičiaus konfliktas su sirgaliais

Kultūra

Meno istorikė: R.Kvinto skulptūros lengvai rasdavo kelią į miestų erdves

Naujienos

Gazas

„Kalėdų Senelis ir vasara“ (2): klausimas, nustebinęs ir Santa Klausą, ir jo elfes

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Kas ten – pakeliui į dangų? Maisto bazaras VNO

Aktualu

Saudo Arabija ir Jungtinės Valstijos: draugystė, pagrįsta saugumu ir nafta

Tik 15min Pasaulis kišenėje

Kitoks Ekvadoras. Nereikalingi žmonės: pamirštame, koks vertingas Lietuvos pasas

Maistas

FeedMySister receptas: sausainių ir maskarponės kremo desertas su rudens gėrybėmis

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 spalio 14 – 20 d.)

Aktualu

M.Laurinavičius pristatė savo studiją apie Rusijos kišimąsi į rinkimus: atskleidė dažniausius mitus

Vardai

Kristupas Krivickas su žmona Jurgita laukiasi penkto vaiko

Maistas

Kavos žodynėlis: kaip neapsikvailinti Italijoje

Aktualu

Londone – tūkstančių protestas prieš „Brexit“: reikalauja dar vieno referendumo

Aktualu

Kaišiadoriškiai stojo ginti šimtamečių ąžuolų

Sportas

Futbolo fiesta Londone: „Chelsea“ išplėšė lygiąsias, J.Mourinho puolė varžovą

15min fotoreportažas Tik 15min Pasaulis kišenėje

Ežero ir kalnų magija: kaip V.Urbonui pavyko perplaukti aukščiausią pasaulio ežerą

Vardai

Prieš metus nuogą užpakalį parodęs Samas scenoje vėl nusimovė kelnes

Aktualu

Rusiją ir Iraną sankcijomis apdalijusios JAV neskuba bausti Saudo Arabijos: kalta nafta?

Vardai

Reperis Seanas Combsas po dešimtmetį trukusios draugystės išsiskyrė su Cassie

Vardai

Moteriškos Eglės Straleckaitės atostogos Italijoje su mama ir dukra: kelionėje laikėsi ledų „dietos“

Aktualu

Ar reitinguose Ingrida Šimonytė aplenks Gitaną Nausėdą?

24sek

Šalia „Žalgirio“ arenos – Željko Obradovičiaus konfliktas su sirgaliais

Kultūra

Meno istorikė: R.Kvinto skulptūros lengvai rasdavo kelią į miestų erdves

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min