Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Kapinių tvarkymo taisykles, taip pat nustatė tvarką, kaip išduodamas leidimas laidoti neprižiūrimose kapavietėse, kaip apie kapinių panaikinimą turi būti informuojama visuomenė ir tose kapinėse palaidotų asmenų artimi giminaičiai, kaip tvarkomi kapinių prižiūrėtojo kaupiami duomenys ir kaip organizuojama kapinių priežiūra. Šie Aplinkos ministerijos parengti teisės aktai įgyvendina pernai priimto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas.
Šis įstatymas numato, kad kapinės pagal paskirtį skirstomos į viešąsias ir konfesines. Šias sąvokas išsamiau nusako naujosios Kapinių tvarkymo taisyklės. Jos taip pat nustato, kokios kapinės laikomos neveikiančiomis, kokios – riboto laidojimo ir kokios – veikiančiomis. Numatyta, kad rašytinį leidimą laidoti išduoda savivaldybė pagal jos tarybos nustatytą tvarką arba seniūnai, jeigu jiems patikėta prižiūrėti seniūnijos teritorijoje esančias kapines. Leidimas išduodamas, kai laidojantis asmuo pateikia rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.
Aplinkos viceministras Raimundas Paliukas teigė, jog kapinių tvarkymo taisyklės patobulintos.
„Dabar nustatyta visuomenės informavimo tvarka, kada kapinės naikinamos“, – sakė R.Paliukas.
Pasak jo, kapines naikinti galima, praėjus 25 metams po paskutinio laidojimo.
„Kapinių žemę turime racionaliai naudoti“, – apie kapinių ploto trūkumą kalbėjo R.Paliukas.
Jei artimieji metus neprižiūri kapo, jie bus surasti. Jei žmonės atsisako prižiūrėti kapines, tuomet įmanoma sudaryti sutartį su kapinių administracija arba privačiomis įmonėmis, kurios prižiūri kapines. Pasak viceministro, naujosios taisyklės sudaro galimybę ieškoti sprendimų.
Taisyklės taip pat nustato pagrindinius reikalavimus, kaip turi būti laidojama kapo duobėje ir kaip tvarkomas pelenų barstymo laukas, kuriame gali būti išbarstomi kremuoti palaikai. Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakys laidojantis asmuo, kurio prašymu buvo skirta laidojimo vieta. Joje kiti laidojimai galimi tik gavus šio asmens sutikimą raštu. Jeigu kapavietė neprižiūrima daugiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima ir jos priežiūra perduota kitiems asmenims. Ši nuostata netaikytina tik į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapavietėms.
Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ar pelenų barstymo laukui įrengti nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Neveikiančiose ir riboto laidojimo kapinėse, kurios buvo įsteigtos iki 1940 metų, yra numatyti apribojimai paminklams, antkapiams ir kitiems kapavietės statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Taip norima išsaugoti šioms kapinėms būdingus požymius ir objektus.
Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduotas, jeigu praėjo 25 metai po kapo ramybės laikotarpio ir jeigu kapavietėje galimi nauji laidojimai. Tai numato šiandien Vyriausybės patvirtintas tokių leidimų išdavimo tvarkos aprašas. Patvirtinti ir kiti Žmonių palaikų laidojimo įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai. Tai Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašas, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo tvarkos aprašas ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas.
