Būtent tokią situaciją atskleidžia viešųjų pirkimų duomenys. Tik kalba eina ne apie darbo pokalbius, o apie milijoninius valstybinių kelių rekonstravimo konkursus. Pigiausius pasiūlymus pateikiančios įmonės staiga dingsta iš konkursų, nes pačios nepateikia trūkstamų dokumentų. Ir tai kartojasi ne kartą ir ne du.
Taip pigu, kad netinka
Padedant Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), 15min išanalizavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vykdytus kelių rekonstravimo viešuosius pirkimus nuo 2014 m. pradžios iki dabar. Duomenys rodo, kad valstybė galėjo sutaupyti ne vieną milijoną eurų, jei pigiausius pasiūlymus teikę kelininkai kai kuriuose konkursuose būtų pateikę papildomų duomenų LAKD. Bet jie to nepadarė.
Tokius pavyzdžius būtų galima vardinti ilgai ir nuobodžiai. Naujausias pavyzdys – Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 109,0 iki 112,2 km rekonstravimo konkursas. Jį už beveik 1,4 mln. eurų laimėjo bendrovė „Kauno tiltai“. Tiesa, tik todėl, kad kiti du konkurso dalyviai, kaip rodo oficiali LAKD pirkimo ataskaita, nepersistengė konkuruodami dėl užsakymo.
1,2 mln. eurų kainą siūliusi įmonė „Kvėdarsta“ esą laiku nepateikė pasirašyto draudimo poliso. Dar pigiau – už 1,11 mln. eurų – darbus atlikti siūliusi įmonė „Šilutės automobilių keliai“, LAKD nuomone, siūlė keistai žemą kainą. Paprašyta savo kainą pagrįsti, įmonė kainos pagrindimo nepateikė.
Tuo pačiu žemos kainos nepagrindimo motyvu „Šilutės automobilių keliai“ ir „Kvėdarsta“ pašalintos iš kelio Laukuva-Šilalė ruožo rekonstrukcijos konkurso. Šįsyk „Kvėdarsta“ konkurse dalyvavo su mažiausia 1,69 mln. eurų kaina, tačiau šios kainos, anot LAKD pateikto dokumento, nepagrindė. Rezultatas – rugpjūtį konkursą su beveik 1,8 mln. eurų kaina laimėjo jau minėti „Kauno tiltai“.
Liepą „Kauno tiltams“ taip pat pasisekė. Savo kainos pagrįsti nepajėgė bendrovė „Kamesta“, Kauno regiono kelių rekonstrukcijos darbus atlikti siūliusi už maždaug 3,93 mln. eurų. Taip nugalėtoja tapo bendrovė „Kauno tiltai“ su maždaug 4,85 mln. eurų pasiūlymu.
Sekasi ne tik „Kauno tiltams“. Štai konkurse dėl kelio Alytus-Lazdijai – Seirijai rekonstrukcijos varžėsi dvi Alytaus kelininkų kompanijos – „Alkesta“ ir „Parama“. Pastaroji darbus atlikti siūlė už 365 tūkst. eurų – daugiau nei puse milijono eurų pigiau už konkurentus. Bet ir čia LAKD užkliuvo neįprasta kaina, o „Parama“ jos pagrįsti nepajėgė.
Sustoja, kai pinigai beveik kišenėje
Kita keistų sutapimų grandinė susijusi ne tiek su kainomis, kiek su biurokratiniais reikalavimais. Pagal kainą geriausiai pasirodžiusios įmonės ne kartą ir ne du neatliko formalių procedūrų ir nugalėtojų pakylą užleido brangesnius darbus pasiūliusiems konkurentams.
Vienas naujesnių pavyzdžių – kelio Gečiai–Kuktiškės–Tauragnai rekonstravimas. Čia mažiausią kaina – 1,96 mln. eurų – pasiūlė įmonė „Aukštaitijos traktas“. Tačiau ji iš konkurso pašalinta, nes „perkančiosios organizacijos prašymu iki nurodyto termino pabaigos nepatikslino neišsamių duomenų apie kvalifikaciją“. Taip konkursą laimėjo maždaug 200 tūkst. eurų didesnę kainą pasiūlę „Panevėžio keliai“.
Bene įdomiausias šio scenarijaus atvejis – pernai vasarą vykęs kelio Musninkai–Liukonėliai rekonstrukcijos konkursas. Dėl šio LAKD užsakymo varžėsi keturi dalyviai. Trys iš jų pašalinti dėl to paties motyvo – nepatikslintų kvalifikacinių duomenų. Laimėjo vienintelis išlikęs dalyvis – jungtinį pasiūlymą už lygiai milijoną eurų teikusios bendrovės „Kauno tiltai“ bei „Urban Line“. Du iš trijų pašalintų dalyvių darbus atlikti siūlė pigiau.
Panašus scenarijus kartojosi ir tarp jau minėtų dviejų konkuruojančių Alytaus įmonių. Konkursą rekonstrukcijos darbams kelyje Alytus–Simnas–Kalvarija laimėti galėjo „Parama“ su beveik 2,75 mln. eurų kaina. Tačiau bendrovė taip ir nepatikslino savo kvalifikacinių duomenų, o konkursą laimėjo „Alkesta“ su 3 mln. eurų vertės pasiūlymu.
Beje, visų minėtų pirkimų ataskaitose nurodoma, jog nebuvo nei pretenzijų, nei ieškinių teismui. Kitaip tariant, dėl formalių neatitikimų pašalintos įmonės nusprendė neįrodinėti savo teisybės. Yra ir daugiau atvejų, kur gerokai pigiau LAKD prašomus darbus atlikusios įmonės viena po kitos išlėkė iš barščių dėl nepatikslintų duomenų apie kvalifikaciją, bet bent jau teikė pretenzijas dėl tokių sprendimų. Tiesa, pretenzijos akivaizdžiai nebuvo sėkmingos.
Problemą mato ne tik tarp kelininkų
VPT direktorė Diana Vilytė 15min teigė, kad VPT įžvelgia galimą rinkos dalyvių piktnaudžiavimą ar netgi neteisėtus susitarimus dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Ir tai esą vyksta ne tik tarp kelininkų.
„Čia yra sisteminė viešųjų pirkimų bėda. Vienas scenarijus, kai tiekėjai tarpusavyje susitaria ir dalyvauja konkursuose, siūlydami įvairias kainas, o paskui nepatikslina informacijos kvalifikacijoje arba [kainos] pasiūlyme ir laimi didžiausią kainą pasiūlęs tiekėjas“, – kalbėjo D.Vilytė.
Pasak jos, pastebima ir kita tendencija, kai pigiausią kainą siūliusi įmonė nei iš šio, nei iš to pati atsiima savo pasiūlymą. „Matyt, yra susitariama. Nežinau, finansiškai kompensuojama ar nekompensuojama. Bet įtariu, kad kompensuojama“, – svarstė D.Vilytė.
Pasak jos, VPT specialistai pastebėjo ne vieną neteisėtais susitarimais dvelkiančią schemą. „Šituos dalykus įrodyti sudėtinga. VPT tam įrodyti neturi pajėgumų“, – apgailestavo D.Vilytė, pridurdama, jog tikisi deramo teisėsaugos dėmesio šiems procesams.
Komentuodama LAKD vykdomus viešuosius pirkimus, VPT vadovė pastebėjo, kad pažeidimų Kelių direkcijos konkursuose netrūksta.
„Mūsų vertintuose pirkimuose pastabų buvo gana daug. Beveik visi mūsų vertinti pirkimai yra su pažeidimais. Nustatomi pažeidimai, dažniausiai siūloma keisti pirkimo sąlygas, skaidyti į dalis. (...) Taip, su kelininkais mes turime bėdų“, – sakė D.Vilytė.
Vertindama padėtį kelininkystės sektoriuje, pašnekovė neslėpė mananti, kad erdvės nešvariems žaidimams šioje rinkoje yra. „Matyt, pakankama konkurencija tikrai neužtikrinama“, – reziumavo D.Vilytė.
