Moksleivių rajone ir toliau mažėjant, išlaikyti nedidelių mokymo įstaigų administracinį aparatą darosi per brangu, todėl 130 moksleivių ribos neperžengusioms penkioms kaimų mokymo įstaigoms: Pagramančio, Batakių, Lauksargių, Lomių ir Gaurės pagrindinėms mokykloms gresia būti prijungtoms prie miesto mokyklų.
Pagal mokyklų tinklo pertvarkymo planą Batakių ir Lomių mokyklos taptų Skaudvilės gimnazijos skyriais, Lauksargių ir Gaurės mokyklos būtų prijungtos prie Jovarų pagrindinės mokyklos, o Pagramančio pagrindinė mokykla – prie „Aušros“ progimnazijos. Prijungus kaimo mokyklas prie miesto, nebeliktų ne tik administracijų, bet ir jungtinių klasių. Tai reiškia, kad jei skyriumi tapusios ugdymo įstaigos klasėje nebus aštuonių mokinių, jie turės važiuoti mokytis į miesto mokyklą.
Rajono meras Dovydas Kaminskas bei savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas jau lankėsi Batakių ir Gaurės pagrindinėse mokyklose, kur tikino, kad nei moksleiviai, nei mokytojai dėl to neigiamų pokyčių nepajus, priešingai – ugdymo kokybė pagerėsianti, tačiau mokyklų bendruomenės tokiam „užliūliavimui“ priešinasi. Vienas mokytojų tiesiai šviesiai rėžė, kad ši pertvarka – „tai tik į gražų popierėlį įvyniotas mokyklos genocidas“. Be to, tokia reorganizacija skaudžiai smogsianti kaimų bendruomenėms, ir taip vos kvėpuojantys kaimai bus pasmerkti išnykimui. Kas norės grįžti ten, kur nebėra nei mokyklos, nei pašto?
Kaimų pedagogai tvirtino, kad moksleiviams geriau mokytis jungtinėje klasėje kaime nei perpildytose miesto mokyklų klasėse. Jie stebėjosi, kad mažėjant moksleivių nekalbama apie Švietimo ir sporto skyriaus specialistų mažinimą.
Valdančiųjų planas Gaurės pagrindinę mokyklą prijungti prie Jovarų pagrindinės mokyklos kaimo bendruomenei pristatytas ketvirtadienio vakarą. Trečiadienį savivaldybės atstovai audringą susitikimą jau buvo atlaikę Batakių pagrindinėje mokykloje, kur mokyklų tinklo reorganizacija sutikta labai nepalankiai. Į Gaurės pagrindinės mokyklos antrojo aukšto fojė gausiai susirinko ir mokyklos darbuotojai, ir moksleivių tėveliai. Pasitikę merą, susirinkusieji pasigedo tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės Rimos Bandzinaitės-Latožienės.
Kodėl prireikė penkias kaimų mokyklas jungti prie miesto, paaiškinti bandė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas E.Šteimantas. Anot jo, pokyčių imamasi remiantis valstybės kontrolės atliktu tyrimu dėl švietimo išlaidų ir mokinių pažangumo. Be to, direktorių ir jų pavaduotojų išlaikymas mažose mokyklose per brangu.
„2014 metais rajone turėjome 5046 moksleivius, o 2019 metais tik 4230. Per tą laiką nebuvo uždaryta nė viena mokykla“, – kalbėjo E.Šteimantas.
Švietimo skyriaus vedėjas ir meras susirinkusiuosius tikino, kad vaikai ir toliau galės mokytis Gaurėje, čia neliks tik administracijos, tačiau ne visi tuo patikėjo. Užvirus diskusijoms meras D.Kaminskas pripažino, kad jam nelengva buvo čia atvykti ir pasakyti, kad Gaurės mokyklą ruošiamasi paversti Jovarų mokyklos skyriumi. Ypač po to, kai Batakių bendruomenė jį užpuolusi tarsi priešą.
Mokytojai ir moksleivių tėvai priekaištavo, kad savivaldybė mokinių sąskaita nori sutaupyti, o šventėms ir fejerverkams mieste pinigų negaili. Šimtmetį atšventusios Gaurės pagrindinės mokyklos direktorius Kęstutis Makauskas prašė savivaldybės leisti mokyklai dar metus kitus išlikti savarankiška. Kalbėti stojęs tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Kęstutis Balašaitis atviravo, kad išklausęs visus pasisakiusiuosius savo nuomonę pakeitė, ir paragino mokyklos bendruomenę kovoti už Gaurės pagrindinės mokyklos išlikimą.
Beje, iš savivaldybės Gaurės bendruomenei pateiktų skaidrių matyti, kad kitais mokslo metais Gaurės mokykloje devintokų klasė neturėtų būti formuojama, o aštuntokų klasėje tebus penki.
