Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė E.Masiulį ir paragino jį, kad optimizuojant „Lietuvos pašto“ veiklą būtų atstatyta pašto vertė ir garantuotos nuošalių gyvenviečių gyventojams aktualios paslaugos.
„Paštas yra universali paslauga, kuri turi būti prieinama visiems, kur bebūtų žmogus – kaime giliame, ar mieste, toli ar arti nuo mietų centrų, ta paslauga turi būti garantuota, – sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. – Prezidentė kreipėsi į ministrą skatindama ir ragindama daryti viską, kad kaimo paštų mažieji skyriai nebūtų panaikinti. Nes būtent per juos teikiamos tos paslaugos, kurios yra labai būtinos (kaimų gyventojams).“
Mažins administraciją
Ministras žadėjo, kad kaimo paštų skyriai nebus naikinami. Jis informavo, kad „Lietuvos pašto“ vadovybės parengtame veiklos optimizavimo ir modernizavimo plane numatoma pašto sąnaudas mažinti pertvarkant vidinę pašto struktūrą. Taupyti ketinama mažinant administracijos darbuotojų skaičių, tuo tarpu mažiausiai uždirbantiems laiškininkams nuo šių metų vidurio numatoma atlyginimus padidinti apie 10 proc.
Vidurinėje grandyje, vadinamojoje administracinėje grandyje, tikrai yra per daug išpūsta valdymo išlaidų, – sakė E.Masiulis.„Vidurinėje grandyje, vadinamojoje administracinėje grandyje, tikrai yra per daug išpūsta valdymo išlaidų ir čia bus siūlymai sumažinti vidurinę grandį mažinant darbuotojų skaičių šioje srityje“, – sakė E.Masiulis ir pridūrė, kad vidutinis atlyginimas šioje grandyje siekia per 3 tūkst. Lt.
Šiuo metu „Lietuvos pašte“ dirba per 8,5 tūkst. žmonių. Kiek darbuotojų liks po pertvarkos, ministras neprognozavo.
E.Masiulis pabrėžė, kad esminė pašto pertvarkos plano dalis yra ne sąnaudų mažinimas, o pajamų didinimas. „Mes matome pajamų didinimą per efektyvesnį turto valdymą, per „e-delivery“ paslaugos sukūrimą, iš esmės šiais metais jau užsibrėžta, kad šią paslaugą galėtų teikti ir iš to gauti papildomas pajamas. Ir nacionalinio „e-bilieto“ kūrimas ir įgyvendinimas šiais metais galėtų duoti paštui papildomų pajamų“, – kalbėjo jis.
„E-delivery“ yra elektroninė pašto paslauga, kuri vykdytų įvairių elektroninės formos dokumentų pristatymą žmonėms.
Taip pat ministras minėjo, kad bus siekiama atgauti dalį kurjerių rinkos, bei perimti prenumeratos platinimo miestuose paslaugas, esą šiuo metu tai atliekančios privačios įmonės „nugriebia grietinėlę“, o paštui lieka tik didelių sąnaudų reikalaujantis prenumeratos pristatymas kaimuose. „Pasiūlysime platinti pigiau, negu tai daro komercinės struktūros“, – paklaustas, kaip ketina perimti šią rinką, sakė E.Masiulis.
Anot ministro, jei šių veiksmų nebūtų imtasi, šiais metais paštas galėtų turėti per 50 mln. Lt nuostolio. Taikant šias priemones tikimasi iki 2011 metų pabaigos „Lietuvos paštą“ padaryti nenuostolinga įmone.
Privatizacija – nebent 2013-aisiais
E.Masiulio teigimu, kadangi paštas šiuo metu neša vien nuostolius, privatizuoti jį būtų netikslinga. „2013 metais pagal ES direktyvas visa Lietuvos pašto rinka turi būti liberalizuota, mes iki to laiko turime pasiruošti tam, kad „Lietuvos paštas“ galėtų sėkmingai šioje rinkoje dalyvauti ir tik tada apsispręsti dėl pašto privatizavimo ar dėl privataus kapitalo pritraukimo į „Lietuvos paštą“, – sakė susisiekimo ministras.
Anksčiau buvo idėjų „Lietuvos pašte“ teikti ir finansines paslaugas – įkurta dukterinė įmonė „Pašto finansinės paslaugos“ ir paskelbtas konkursas partneriui surasti. Tačiau iš konkurse dalyvavusių 4 įmonių neišsirinkta nė viena ir konkurso rezultatus numatoma anuliuoti. Pasak E.Masiulio, tikėtasi, jog konkursas sudomins daugiau dalyvių, be to, pasikeitė ir bendra pašto situacija. Kokia tolesnė „Pašto finansinių paslaugų“ perspektyva, spręs pašto vadovybė.
