Atsižvelgiant į tiekimo nestabilumą ir galimus jo sutrikimus, kuriuos gali nulemti karas Ukrainoje, Estijos vyriausybė įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1 (TWh) teravatvalandės gamtinių dujų ir ne mažesnį kaip 7,5 tūkst. tonų grūdų strateginius rezervus.
Žemės ūkio ministerija tikino, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad Lietuva pristigs grūdų.
Aiškinama, kad Lietuvos elektros gamybos įrenginius valdanti bendrovė „Ignitis“ užsitikrino kritiniam atvejui skirtą 1 TWh gamtinių dujų rezervą elektros gamybai.
Inčiukalnyje, Latvijoje, taip pat saugomas ir rezervas Lietuvos gamtinių dujų buitinių vartotojų poreikiams.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi sakė, kad didelio papildomo grūdų ar dujų poreikio mūsų šalyje nėra.
G.Nausėdos pastabos
Prezidento Komunikacijos grupės atstovų teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda dar 2020 metų pavasarį atkreipė dėmesį, kad valstybės maisto rezervas ir jo formavimo principai nėra pakankami.
„Susitikęs su žemės ūkio ministru ir žemės ūkio sektoriaus asociacijų atstovais prezidentas inicijavo diskusiją dėl palankesnių ir lankstesnių sąlygų valstybės maisto rezervui efektyviai formuoti.
Atitinkamus Valstybės rezervo įstatymo pakeitimus Seimas priėmė šį pavasarį, dabar svarbu, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija juos aktyviai įgyvendintų“, – nurodė prezidentūros atstovai.
Pasak prezidento Komunikacijos grupės, dujų tiekimo patikimumą Lietuvos vartotojams itin sustiprino Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, dujotiekio jungtis su Latvija ir joje esančia Inčiukalnio dujų saugykla bei neseniai atidarytas GIPL dujotiekis su Lenkija.
„Tačiau Vyriausybė, atsižvelgdama į situaciją rinkose, besikeičiančias išorines aplinkybes, turi nuolat vertinti papildomus poreikius užtikrinti patikimą Lietuvos vartotojų aprūpinimą dujomis, taip pat ir papildomų dujų atsargų reikalingumą“, – pažymėjo prezidentūros atstovai.
Didžiąją dalį grūdų eksportuojame
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sakė, kad pagal apsirūpinimą grūdais ir jų produktais Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.
Todėl esą nėra jokio pagrindo manyti, kad grūdų pristigs.
„Planuojamas grūdų derlius šiemet Lietuvoje – 6 mln. tonų. Palyginti, 2020 metais prikultas rekordinis kiekis visų grūdų – net 6,9 mln. tonų, o 2021 metais dėl itin sudėtingų meteorologinių sąlygų buvo prikulta gerokai mažiau – 5,6 mln. tonų“, – aiškino jis.
Anot P.Astrausko, didžiąją dalį grūdų mūsų šalis eksportuoja.
2020 metais Lietuva eksportavo 4,9 mln. tonų javų, o 2021 metais – 3,6 mln. tonų.
Eksporto kiekis labiausiai priklauso nuo derliaus.
P.Astrausko teigimu, siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ūkininkams atsirado išimčių – leista auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai žalinimo išmokoms – esą tai gali paskatinti ūkininkus pasėti daugiau.
„Pastaraisiais metais grūdų vartojimas Lietuvoje vidaus reikmėms buvo panašus – apie 1,7 mln. tonų per metus. Iš jų pašarams 2020 metais suvartota apie 860 tūkst. tonų.
Gyventojų vartojimo fondas 2020 metais sudarė mažiau negu 300 tūkst. tonų, o pramonėje sunaudota beveik 230 tūkst. tonų (du trečdaliai iš jų alaus ir alkoholio gamybai)“, – komentavo žemės ūkio viceministras.
Kas maisto rezerve – neatskleidžiama
Valstybė turi maisto rezervą, kad, pavyzdžiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, šalies gyventojai būtų aprūpinti būtiniausiais maisto produktais.
