Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savižudybių pandemija: kodėl Kupiškio rajone žmonės žudosi dvigubai dažniau?

Kapinėse...
Fotolia nuotr. / Kapinėse...
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje kasmet nusižudo per 1 500 žmonių ir jau jokia naujiena, kad mes nuolat atsiduriame pirmajame pasaulio šalių penketuke pagal savižudybių skaičių. Tačiau nėra jokios statistikos, kiek iš tiesų yra žmonių, kurie galvoja apie savižudybę ir kuriems nepavyksta bandymai pasitraukti iš gyvenimo.

Neseniai akis užkliuvo už užsienio spaudoje publikuotos vieno vaikino istorijos. Šiandien jam – trisdešimt penkeri. Jis jau gali ramiai pasakoti apie tai, kas įvyko jam esant šešiolikos Augęs visais atžvilgiais laimingoje ir mylinčioje šeimoje, vieną dieną jis ryžosi savižudybei. Priežastis – patyčios dėl uždaro būdo ir gerų pažymių mokykloje.

Vaikinas tikino, kad augo šeimoje, kurioje vyriškas orumas ir išdidumas buvo labai svarbu, todėl vyrui guostis ar verkti buvo nepriimtina. Galiausiai jis pasijautė įspeistas į kampą ir be galo nelaimingas. Vienintelė išeitis atrodė pasitraukimas iš gyvenimo.

Laimingo atsitiktinumo dėka šiandien jis gali papasakoti savo istoriją ir padėti kitiems, atsidūrusiems ribinėse situacijose. „Tą akimirką, kai supratau, kad kelio atgal nebėra, vienintelė mintis mano galvoje buvo: „ką aš padariau?“. Jis tikina – didžiąją daugumą savižudžių galima išgelbėti šviečiant visuomenę.

Tarp pelningiausių ateities specialybių – psichologija

Lietuvoje kasmet nusižudo daugiau nei 1 500 žmonių ir jau jokia naujiena, kad mes nuolat atsiduriame pirmajame pasaulio šalių penketuke pagal savižudybių skaičių.

Lietuvoje kasmet nusižudo per 1 500 žmonių ir jau jokia naujiena, kad mes nuolat atsiduriame pirmajame pasaulio šalių penketuke pagal savižudybių skaičių. Tačiau nėra jokios statistikos, kiek iš tiesų yra žmonių, kurie galvoja apie savižudybę ir kuriems nepavyksta bandymai pasitraukti iš gyvenimo.

Sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį nemaloniai stebina tai, kad pastaruoju metu savižudybių problema buvo supaprastinta iki bejausmės statistikos lygmens.

„Esame pirmi Europoje, suprask, gėda, todėl taisykime padėtį. Visgi savižudybės signalizuoja gerokai rimtesnę tautos ligą: žmonės emocionaliai ir ekonomiškai nualinti, juos slegia didžiulė įtampa. Gyvename sudėtingomis socialinėmis ir psichologinėmis sąlygomis, bet įrankiai mus supančioms problemoms spręsti neveikia taip, kaip turėtų“, – teigia ministras.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vytenis Povilas Andriukaitis
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vytenis Povilas Andriukaitis

Vaikų psichiatras dr. Dainius Pūras įžvelgia grėsmingai plintančią užkrečiamo viruso epidemiją. Tai ne tik visuomenės sveikatos problema, bet ir didžiulė ekonominė problema – matuojama, kad pasauliui savižudybės netiesiogiai kainuoja milijardus dolerių. Ir ši problema nemažėja – prognozuojama, kad viena perspektyviausių ir pelningiausių ateities specialybių bus psichologo / psichiatro.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistės Vidos Baliulytės teigimu, vykdant savižudybių prevenciją ypač svarbu, kad valstybės pastangos būtų skiriamos modernioms psichosocialinio pobūdžio programoms, būtų siekiama padėti individams, šeimoms ir bendruomenėms įgyti reikiamą psichologinį atsparumą ir tinkamai prisitaikyti naujoje aplinkoje.

Svarbiausia suspėti laiku

Nacionalinė strategija turi būti priimtina ją kuriantiems ir suprantamai pateikta ją įgyvendinantiems, ypač vietos bendruomenėse, – teigė T.Langaitis.

Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu įgyvendina 2014 m. Valstybės pažangos tarybos, kuruojančios strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą, patvirtintą pažangos darbą, kuriuo siekiama parengti ir pradėti įgyvendinti savižudybių ir kitų ankstyvų mirčių dėl išorinių priežasčių prevencijos strategiją. Šiam darbui įgyvendinti parengtas ir 2014 m. kovo 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas.

Prie šio darbo įgyvendinimo ir stebėsenos prisideda ir Valstybės pažangos tarybos narys, visuomenės veikėjas, įvairių nevyriausybinių organizacijų steigėjas, socialinių ir pilietinių projektų kūrėjas Tadas Langaitis.

„Prisidėsiu analizuodamas Global Lithuanian Leaders pilotinių projektų rezultatus, racionaliai vertinant kitas prevencijos patirtis ir kuriant prevencijos strategiją. Mano lūkestis – pasiekti, jog vietos bendruomenės galėtų pajusti šios skaudžios problemos mažėjimą, atmosferos gerėjimą ir lengviau atsikvėptų“, – tikina pažangos darbo ambasadorius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Tadas Langaitis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Tadas Langaitis

Jo nuomone, didžiausios pastangos turi būti nukreiptos ieškant Lietuvos situacijai geriausiai pritaikyto savižudybių prevencijos modelio: „Nacionalinė strategija turi būti priimtina ją kuriantiems ir suprantamai pateikta ją įgyvendinantiems, ypač vietos bendruomenėse“, – teigia T.Langaitis.

Siekiant savižudybių skaičiaus mažėjimo įgyvendinamas ir ES lėšomis paramos projektas „Visuomenės sveikatos plėtros strateginių krypčių nustatymas“. Iki 2015 m. sausio bus parengtas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos projektas, kurio viena krypčių – ankstyvų mirčių dėl išorinių priežasčių prevencija.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, šis strategijos projektas turėtų tapti trumpalaikio planavimo pagrindu ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms bei kitoms institucijoms, prisidedančioms prie visuomenės sveikatos gerinimo. Juo siekiama užtikrinti sveikatos santykių teisingumą, visuomenės sveikatos interesų paisymą visose veiklos srityse, aktyvesnį bendradarbiavimą tarp sektorių; mažinti sveikatos priežiūros netolygumus, kurti sveiką aplinką, ugdyti sveikos gyvensenos kultūrą, vystyti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą.

Konkretūs prevencijos veiksmai

V.P.Andriukaitis tikina, kad veiksmų, kaip spręsti savižudybių problemą, planas yra išsamus, apimantis gausybę sričių, o priemonės gali būti skirstomos į šešias grupes:
 
1. Sveikatos priežiūros ir kitų institucijų specialistų bei visuomenės grupių mokymai;
2. Pagalbos organizavimas rizikos veiksnių grupėms;
3. Psichologinės pagalbos plėtra;
4. Savižudybių prevencija;
5. Vaikų psichikos sveikatos priežiūros optimizavimas;
6. Psichikos sveikatos priežiūros vadybos tobulinimas.

Ministras atkreipia dėmesį, kad mokymai bus organizuojami įvairių sričių specialistams: policininkams, gelbėtojams, pedagogams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

Atskiro paminėjimo verti mokymai, skirti žiniasklaidai. Taip pat ketinama ryžtingiau plėsti krizių intervencijos pagalbą, yra numatytas vaikų psichikos sveikatos priežiūros optimizavimas.

„Visos šios priemonės aptartos ne tik su ekspertais, bet ir teigiamai įvertintos Pasaulio sveikatos organizacijos Psichikos sveikatos programos koordinatoriaus dr. Matthijso Muijeno“, – tikina ministras.

Ar valdžia elgiasi teisingai?

Sakau atvirai: mums reikia ne liaupsių, o konstruktyvaus darbo, – sako V.P.Andriukaitis.

Atrodytų, strateginio planavimo lygmeniu darome viską, kad savižudybių skaičius mažėtų.

Tačiau psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai, įtraukti į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, su šiuo teiginiu nesutiktų. Iš 35 grupės dalyvių vienuolika išplatino viešą pareiškimą, kuriuo nepritaria ministerijos parengtam Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui – apie tai jau rašyta spaudoje.

Paprašytas pakomentuoti situaciją, Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad dialogą vertina kaip pasikeitimą nuomonėmis, skirtingų pozicijų aptarimą, argumentus ir bendro sutarimo paiešką. Jis neneigia, kad būta įvairių nuomonių ir pozicijų, ekspertai turėję ir alternatyvių siūlymų – visus juos ministerija išklausė ir padarė išvadas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dainius Pūras
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dainius Pūras

„Sakau atvirai: mums reikia ne liaupsių, o konstruktyvaus darbo. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė Vaikų psichikos sveikatos priežiūros modernių paslaugų teikimo modeliui parengti.

Darbo grupėje prof. D.Pūras su kitais jau pateikė Vaikų psichikos sveikatos klasterio aprašą – mes šiam kokybiškam aprašui pritarėme. Kartu su ekspertais rengiame ir kitus aprašus: išorinių mirties priežasčių (įskaitant ir savižudybių) mažinimo ir vaikų sveikatos”, – teigia V.P.Andriukaitis.

Trūksta psichologinės pagalbos išteklių

Kupiškio rajone savižudybių skaičius daugiau nei du kartus aukštesnis nei vidutiniškai šalyje.

Pasaulyje vienareikšmiškai pripažįstama, kad efektyviausiai savižudybių skaičių mažina bendruomeninės pastangos – aktyvesnis tarpbendruomeninis bendradarbiavimas, susitikimai, pokalbiai, lokalizuotos priemonės.

Žmonės turi jaustis bendruomenės dalimi, turi galėti dalintis nerimu ir problemomis – tik taip jie gebės iš keblios padėties išeiti.

Tačiau tam, kad įgalintume bendruomenes, būtina nacionalinė strategija ir skaidrus resursų skirstymas pagal aiškius prioritetus. Būtinas bendradarbiavimas tarp institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių.

Pavyzdžiui, Kupiškio rajone savižudybių skaičius daugiau nei du kartus didesnis nei vidutiniškai šalyje. Vietos savivaldybė ir bendruomenės stengiasi spręsti problemą,

Kupiškio meras rengia viešus susitikimus ir diskusijas šia tema, tačiau iki šiol Kupiškiui stinga paprasčiausių psichologinės pagalbos resursų.

Pažangos darbo ambasadoriaus Tado Langaičio teigimu, svarbu yra ne tik stiprinti bendruomenes ir skleisti bendruomeniškumo idėjas, bet ir sukurti instrumentus, kurie būtų lengvai suprantami ir, svarbiausia, lengvai pasiekiami visiems bendruomenės nariams.

Kryptinga, mitus apie savižudybę paneigianti ir prevencijos efektyvumą propaguojanti informacijos sklaida bendruomenės viduje ir bendruomenės narių budrumo ugdymas, T.Langaičio įsitikinimu, yra svarbūs žingsniai, siekiant įveikti didžiausią mūsų visuomenės skaudulį.

Telefoninės pagalbos linijos – itin efektyvios

Apstu įstatyminių nesusipratimų, visur trūksta psichologų, nėra koordinuotos sistemos, kaip reikėtų spręsti šias problemas, – nurodė L.Dusevičienė.

Šiuo metu Lietuvos psichologų sąjunga ir Global Lithuanian Leaders (GLL) organizacija rengiasi įgyvendinti projektą Kupiškio ir Zarasų rajonuose – pirmą kartą Lietuvoje bus tiriama, kodėl būtent šiuose rajonuose tiek daug savižudybių. Tiesa, projektas vis dar laukia finansavimo.

GLL atstovės Linos Dusevičienės teigimu, vis dar apstu įstatyminių nesusipratimų, visur trūksta psichologų, nėra koordinuotos sistemos, kaip reikėtų spręsti šias problemas.

Vaikų ir jaunimo telefoninės psichologinės pagalbos linijos, kurios pasaulyje itin vertinamos ir laikomos efektyviomis prevencijos priemonėmis, Lietuvoje nepakankamai remiamos valstybės.

Tadas Langaitis įsitikinęs, kad psichologinė pagalba telefonu turėtų būti taip pat lengvai pasiekiama kaip ir greitoji medicinos pagalba – ir ne tik turintiems psichologinių problemų, bet ir tiems, kurie numano ar tik įtaria apie kito, nebūtinai savo šeimos nario ar giminaičio, gal kaimyno ar kolegos, ketinimus nusižudyti ar pasikeitusią emocinę būseną. Tik žinodami, ką daryti ir kur kreiptis, bendruomenės nariai galės reaguoti į pavojaus signalus.

„Photos.com“ nuotr./Žvakė
„Photos.com“ nuotr./Žvakė

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžia, kad itin svarbu tai, jog jau pasiekėme tam tikrą persilaužimą: „Jau visiems akivaizdu, kad savižudybė – tai ne vieno asmens, o visuomenės problema. Lyg ir nebekyla diskusijų dėl to, kad nusižudęs žmogus – tragedija šeimai, sukrėtimas bendruomenei, prarastas ekonominis potencialas“.

Pradėtas visuomenininkų, valstybinių institucijų ir specialistų dialogas leidžia tikėtis, kad Lietuva turi realias galimybes įveikti šią pandemiją.

Psichologinės pagalbos telefonai
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 116 111 Kasdien 11.00–21.00 val.
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 Visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 116 123 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I–V 10.00–21.00 val.
„Linija doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I–V 16.00–20.00 val.
Dingusių žmonių šeimų paramos centras

8 800 26161,

(8 5) 277 3135

I–V 8.00–16.00 val.,

Visą parą
 

Panevėžio paguodos telefonas (8 45) 500 965 I–V 20.00–8.00 val.
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I–V 9.00–17.00 val.
Vaiko raidos centras (8 5) 275 7564 Visą parą

Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19-2, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt)  budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite konsultuotis atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai.

8 640 51555 I, III, V 16.00-20.00 val.

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min