Kaip išgyventi speigą gatvėje: unikali Vilniaus benamių patirtis

„Žiurkės man padeda išgyventi žiemą. Jas šėriau ir jaukinausi nuo rudens. Po mano guoliu jos išsikasdavo urvelius ir ten miegodavo. Taip savo šiluma šildydavo ir mane, o aš – jas“, – savo išgyvenimo patirtimi žiemą dalijasi pusamžis benamis. Tai Rolandas. Mums visiems įprastą gyvenimą jis paliko prieš keletą metų ir nuo to laiko gyvena Vilniaus gatvėse ir po jomis.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Vidmanto Balkūno nuotr. / Vilniaus benamiai Edgaras ir Egidijus savo būste per rekordinius šalčius Vilniuje / Vidmanto Balkūno nuotr.

„Visi čia gyventi užsimanys“

Rolandą sutikau vienoje iš Vilniaus degalinių tikrinant šiukšliadėžes ir ieškant priduoti tinkamų butelių. Tamsiai apsirengęs su kapišonu ant galvos ir juodu šiukšlių maišu rankose barzdočius kiek nenoriai sutiko pasidalinti savo išgyvenimo praktika, tačiau paprašė jo nefotografuoti.

„Jeigu sužinos, kaip yra išties gatvėje, tai visi čia gyventi užsimanys“, – kaip vieną iš priežasčių, kodėl nenori kalbėti, nurodė Rolandas.

Kiek vėliau, ieškodamas seno bičiulio benamio Žemaičio, apleisto namo tamsioje patalpoje su užkaltais išdaužytais langais susipažinau su Edgaru ir Egidijumi.

Po storu kelių antklodžių sluoksniu jie bandė gelbėtis nuo tuo metu spaudžiančio 18 laipsnių šalčio.