„Siūlomos ir įgyvendinamos mokykloje veiklos yra įdomios, smagios ir moksleiviams priimtinos. Tai yra pozityvi rimtų socialinių problemų sprendimo forma. Nėra akcentuojama neigiama, probleminė pusė kaip patyčios, smurto prevencija ir panašiai, bet akcentuojama draugystė, teigiamas bendravimas, teigiama patirtis. Tai moksleiviui yra daug priimtinesnis būdas prieiti prie šių veiklų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ trečiadienį kalbėjo L. Valauskaitė.
Vienas iš būdų – bendravimas per žaidimus ir neformalias veiklas: moksleiviai galėjo organizuoti ir sporto varžybas, viktorinas, šokius, neformalius ratelius, muzikos būrelius ir pan., – pasakojo L. Valauskaitė.
Į projektą, anot jos, įsitraukė apie 160 mokyklų ir per 2500 dalyvių. Projekto modelis, L. Valauskaitės teigimu, kilęs iš pačių mokyklų ir jų moksleivių, kas esą ir prisidėjo prie projekto populiarumo.
Projekto vadovė papasakojo, kad mokyklose buvo siūlomi trys būdai, kaip tą socialinę aplinką gerinti.
„Vienas iš būdų – bendravimas per žaidimus ir neformalias veiklas: moksleiviai galėjo organizuoti ir sporto varžybas, viktorinas, šokius, neformalius ratelius, muzikos būrelius ir pan. Antras būdas – vyresnieji moksleiviai būrėsi į grupeles su jaunesniaisiais, tapdami mentoriais ir padėdami tam tikro dalyko mokyme. Trečioji forma buvo žaidimo su mokymusi derinimas: kai kurie moksleiviai sukūrė savo žaidimus, kur galėjo mokytis ir istorinių datų, ir žaisti“, – pasakojo L. Valauskaitė.
Po projekto ji pasakojo susidūrusi tik su teigiamomis dalyvių emocijomis:
„Dažniausiai pirminiame etape tiek jaunesnieji, tiek vyresnieji moksleiviai jausdavosi nedrąsiai, galvodavo, kaip čia prieiti, kaip bendrauti. Projekto eigoje jaunesnieji moksleiviai pradeda jaustis daug drąsiau, reiškia savo nuomonę ir emocijas laisviau, prieina, apsikabina“, – kalbėjo L. Valauskaitė, pridurdama, kad taip buvo ugdomi ir empatiniai moksleivių įgūdžiai, kurie bus vertingi visą gyvenimą.
Jos teigimu, tos mokyklos, kurios pradeda dalyvauti projekte, tai ir tęsia, tai tampa tam tikra tradicija: naujoji, užaugusi moksleivių karta perima tą motyvaciją ir vėliau patys tampa mentoriais.
„Tikimės, kad ši dviejų metų praktinė patirtis ir pagalba, įgyvendinant projektą, bus kaip pagrindas, kaip kertiniai įrankiai, kurie padės mokykloms toliau iš savo pilietinės iniciatyvos imtis veiklų ir įgyvendinti jas toliau“, – teigė L. Valauskaitė.
