Rekomenduojama, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsniai šilumos) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra – ne mažesnė kaip 16 laipsnių šilumos, santykinė oro drėgmė 30–75 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,1 m/s. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų būti apie 19-20 laipsnių šilumos. Aukštesnė nei 23 laipsnių temperatūra nerekomenduojama.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų būti apie 19-20 laipsnių šilumos. Aukštesnė nei 23 laipsnių temperatūra nerekomenduojama, nes tokiose patalpose esančius žmones pradeda varginti galvos skausmai, mažėja darbingumas, blogėja savijauta. Tačiau jei patalpoje šalta, gali sutrikti kraujotaka, paūmėti sąnarių ir nervų ligos, sumažėti imunitetas, todėl dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Dažnai šaltose patalpose būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas.
Pelėsiai – mikroskopiniai grybeliai, kurie augdami gamina sporas, kurios gali būti ne tik drėgnuose butuose bet ir lauke. Grybeliams daugintis tinkamiausios sąlygos yra 25–30 laipsnių šilumos temperatūra, ne mažesnė kaip 70 proc. oro drėgmė, mažas oro judėjimo greitis, patalpų dulkėtumas, jie minta organinėmis medžiagomis ir jų irimo produktais. Labai geras jų prieglobstis yra tapetai, priklijuoti organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip krakmolas.
Patalpas reikia vėdinti dažnai, bet trumpai
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai pataria riboti drėgmės išsiskyrimą šildant butą ir gerinant jo vėdinimą. Todėl gyvenamose patalpose nederėtų džiovinti skalbinių, o virtuvėje virš viryklės reikėtų įsirengti garų surinkėją su ventiliatoriumi.
Esant mažesnei nei rekomenduotina oro drėgmei, didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, peršti akis. Džiūstant kvėpavimo takų gleivinėms, jos praranda savo barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo ore esančių mikroorganizmų poveikio. Oro drėgmės didinimui gali būti naudojami keraminiai vandens garinimo indai, kuriuos reikėtų padėti tarp radiatorių sekcijų, taip pat elektriniai oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę padeda ir patalpose auginami augalai bei kambarinės gėlės.
Patalpose būtinas ir oro judėjimas. Oro kaita padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, dulkes ir mikroorganizmus. Ypatinga ventiliacija turi būti virtuvėse, nes čia daug oro teršimo šaltinių: gamtinės dujos, dujų pilno ir nepilno degimo produktai, maisto produktų degėsiai, įvairios maisto produktų atliekos. Be įprasto vėdinimo, virtuvėje teršalus padeda šalinti ir garų surinktuvai esantys virš viryklių. Tai neleidžia teršalams pasklisti patalpų ore ir patekti į kitas patalpas.
Specialistai pataria: taupant šilumą patalpose, kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu po truputį ilgą laiką. Svarbu neužstatyti radiatorių baldais, nes tai trukdo šilumai sklisti patalpose. Spintas ar knygų lentynas reikėtų glausti prie išorinės sienos paviršiaus, nes tai padeda izoliuoti patalpas nuo išorės temperatūros svyravimų.
