Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip valstybė auklėja apleistų sklypų savininkus

Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas E. Danilovas teigė, kad apleistų sklypų savininkams buvo skirta per mažai laiko susitvarkyti savo valdas.
Vadimo Simutkino nuotr. / Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas E. Danilovas teigė, kad apleistų sklypų savininkams buvo skirta per mažai laiko susitvarkyti savo valdas.
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sąvartynas, krūmai, sumedėję augalai, avarinės būklės medžiai, kieme pastatyti automobiliai, neatitinkantys techninių reikalavimų, – tai tik keletas priežasčių, dėl kurių jūsų sklypas gali atsidurti nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąraše. Kitos savaitės pradžios jaudindamiesi laukia maždaug 80 sklypų savininkų, nes jau pirmadienį paaiškės, ar jų žemės plotai bus išbraukti iš „juodųjų“ sąrašų. Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai tikina, kad kai kurie šiauliečiai, sužinoję, jog jų žemės sklypai įtraukti į šiuos sąrašus, suskubo tvarkytis. Deja, ne visi. Vieniems pritrūko laiko, kitiems – pinigų, dar kiti spyriojosi, nes esą pati valstybė nerodo pavyzdžio, kaip reikia prižiūrėti savo valdas.

Pabūgo didelių mokesčių

„Buvo 80 su trupučiu privačių žemės sklypų, kurie pripažinti nenaudojamais. Jų savininkams išsiųsti pranešimai, paprašyta, kad būtų pašalinti trūkumai. Neseniai susiskambinau su miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė ir pasiteiravau, kaip vyksta procesas. 

Paaiškėjo, kad dalis žemės savininkų savo sklypus susitvarkė. Yra gauta daug prašymų, jog tie sklypai būtų išbraukti iš nenaudojamų žemių sąrašo. Taigi, bus išnagrinėta šiauliečių pateikta medžiaga ir jau pirmadienį paaiškės galutinis sąrašas“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, kai kurie sklypų savininkai suskubo tvarkytis, E. Danilovas teigė, kad nemaža dalis pabūgo didelių mokesčių. Tiek Šiaulių miesto, tiek rajono Savivaldybė nenaudojamos ir apleistos žemės sklypams taiko 4 procentų žemės mokesčio tarifą nuo žemės mokestinės vertės. 

Manau, kad didesni mokesčiai tikrai padarė savo

„Manau, kad didesni mokesčiai tikrai padarė savo. Jei savininkas turi didesnį sklypą, ypač brangesnėje miesto zonoje, tokioje kaip centras, tai 4 procentai jau tikrai yra pakankamai daug. Aš pateikiau komisijai skaičiavimus – jeigu dabar pramoninės paskirties žemės mokestis už hektarą yra apie 2000 litų, tai pritaikius 4 procentų tarifą išeina daugiau nei 8000 litų už vieną hektarą. Jeigu yra kokie trys hektarai, savininkui tenka mokėti apie 24 tūkstančius litų vietoj 6000 litų. Žinoma, jeigu gyvenamosios valdos sklypas yra kokie 5 arai, tai ne kažin kas ten susidarys to mokesčio. Maždaug 300 ar 400 litų“, – aiškino Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.

Kas nieko neturi, nieko ir neatimsi

Praktika rodo, kad tie, kurie neturi pinigų, dažniausiai raitoja rankoves ir kimba į darbus. Tuo metu pasiturintiems sklypų savininkams tokia suma nėra didelis finansinis nuostolis. E. Danilovas pasakojo, kad komisijai buvo pateikta konkreti informacija, pagal kokius kriterijus vieni ar kiti sklypai buvo įtraukti į „juoduosius sąrašus“, taip pat prisegtos nuotraukos. Paaiškėjo, kad nemaža dalis tokių sklypų savininkų – asocialūs asmenys. 

„Jų sklypuose aplinka tikrai buvo baisi. Bet tų asmenų, kurie gyvena iš pašalpos, kurie neturi turto, ar tu dėsi 4 procentų, ar 20 procentų tarifą, nepakeisi ir nepriversi susitvarkyti. Juk iš to, kuris nieko neturi, nieko ir nepaimsi. Nei antstolis jam ką nors padarys, nei ką. O į gatvę iš to vargano namelio, pagal įstatymus, juk niekas jų negali išmesti. Apskritai, koks tikslas antstoliui atimti statinį, kuris nieko vertas“, – svarstė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, pridurdamas, kad dėl šios priežasties tokie problematiški sklypai mieste ir toliau, jo nuomone, egzistuos.

Paaiškėjo ir dar vienas faktas – kai kurie šiauliečiai nori tvarkyti savo sklypus, bet negali, nes nuosavybė priklauso keliems asmenims. E. Danilovas pasakojo, kad sulaukė skambučių, kurių metu žemės sklypų savininkai tikino, kad sklypas priklauso trims asmenims. Du iš jų nori tvarkytis, vienas – ne. 

„Bėda ta, kad nėra atidalyto turto, nėra konkrečių riboženklių, kad čia tavo, o čia – mano teritorija. Ir tada būna taip, kad lyg ir pradedi kažką tvarkytis, bet tas priešiškai nusiteikęs savininkas vos ne iki muštynių ar aršių konfliktų pyksta, kad kažkas lenda į jo namus. Taigi, susidaro tokia situacija, kad žmonės netgi yra priversti nesitvarkyti“, – sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas.

Nebežinodami, kaip draugiškai išspręsti tokius konfliktus, šiauliečiai kreipiasi į teismą, kad šis padalytų turtą. Tačiau čia susiduriama su dar viena problema. Keli turto savininkai turi savo lėšomis padengti ir to trečiojo, nesutinkančio tvarkytis asmens, išlaidas. „Taip išeina, kad du moka už tris. Ir aš labai abejoju, kad nenaudojamų žemės sklypų darbo grupė atsižvelgs į tokių žmonių prašymus. Visokių keblių situacijų tikrai bus ir aš manau, kad visos situacijos tikrai nebus išspręstos taip, kad žmogus nebūtų apmokestintas tais keturiais procentais“, – atviravo E. Danilovas.

Trūkumams pašalinti – kelios savaitės

Šiaulių miesto savivaldybės administracija savininkus, kurių sklypai pripažinti kaip nenaudojami ir apleisti, informuoja registruotais laiškais. E. Danilovo teigimu, protokole buvo paminėta, kad iki gegužės 15 dienos visi „laimingieji“ turėjo sulaukti registruoto laiško, kuriame pateikta ši informacija. Tačiau jį pasiekė žinia, kad pas kai kuriuos šiauliečius į duris paštininkas pasibeldė tik gegužės 20 dieną. Kai sklypą privalu susitvarkyti iki birželio 5 dienos.

„Tai yra labai mažai laiko. Vos kelios savaitės, per kurias sklypų savininkai turėjo ne tik pašalinti trūkumus, bet ir išsamiai informuoti Savivaldybės administraciją, pateikti nuotraukas, prašymus. Tiesa, internete ir spaudoje ši informacija buvo pateikta daug anksčiau. Bet ne paslaptis, jog ne visi naudojasi internetu, ne visi gali užsiprenumeruoti spaudą. Tokios problemos neretai kyla senyvo amžiaus žmonėms. Pats efektyviausias pranešimo būdas yra laiškas, ypač registruotas, nes jis ateina gana greitai“, – sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.

Dar prastesnė situacija – Šiaulių rajono savivaldybėje, kuri raštiškai apskritai neinformuoja apleistų ir nenaudojamų žemės sklypų savininkų. „Jau kelerius metus rajono Savivaldybei teikiame prašymus ir siūlymus, kad šią žinią gyventojams valdžios atstovai perduotų raštu. Tačiau man buvo pateiktas toks atsakymas, kad nieko jie nesiruošia informuoti, nereikia jiems nereikalingų išlaidų, neverta trukdyti savo darbuotojų, kurie ir taip turi daug darbo. Neva, kai sklypo savininkams bus pritaikytas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, kitais metais jie patys atlėks į Savivaldybę ir išsiaiškins, dėl ko gavo tokius didelius mokesčius“, – rajono valdžios aplaidumu stebėjosi E. Danilovas.

Valstybė – šventa karvė

Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai sulaukia ne tik šiauliečių, bet ir kitų miestų gyventojų skundų, kuriuose piktinamasi, kad sklypų savininkai turi šokti pagal valdininkų dūdelę, kai tuo metu visoje Lietuvoje gausu apleistų valstybinės žemės plotų. „Valstybinė žemė gali būti apleista, gali būti šiukšlynas, bet atsakingų juk nėra. Tiesa, yra valstybės fondas. Bet jų juk nenubausi tais 4 procentais. Valstybė savęs neapmokestins kažkokiais mokesčiais. Valstybė yra ta šventa karvė, kuri gali viską, ko negali visi kiti fiziniai ir juridiniai asmenys“, – piktinosi Šiaulių skyriaus pirmininkas E. Danilovas. 

Iš tikrųjų yra toks nusistovėjęs požiūris, turbūt iš komunistinių laikų atėjęs, kad valstybė yra valstybė, ji turi neliečiamybę. Jai nereikia nei rodyti pavyzdžio, nei nerodyti

„Iš tikrųjų yra toks nusistovėjęs požiūris, turbūt iš komunistinių laikų atėjęs, kad valstybė yra valstybė, ji turi neliečiamybę. Jai nereikia nei rodyti pavyzdžio, nei nerodyti. Ji tik turi drausminti visus kitus, esančius joje ir aplink ją. Savininkas turi tvarkytis, prisižiūrėti savo nuosavybę, o valstybė, kaip vienas viceministras man yra minėjęs, iš principo kaip ir turėtų prisižiūrėti savo žemes, bet juk įstatymuose nėra įvardyta, kaip ji turi prisižiūrėti, kaip ji gali būti baudžiama, jei neprisižiūrės“, – teigė E. Danilovas.

Tai ne vienintelė kritika, kurią valstybei žeria Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas. E. Danilovą piktina ir tai, kad kai kurios valdiškos institucijos skatina gyventojus dairytis ne į savo, o į kaimyno daržą. Maža ką – gal ten nenupjauta žolė... 

„Ką tai reiškia? Kad yra grįžtama tik kitu keliu prie to paties sovietmečio metodo: tu žiūri, stebi ir visus skundi. Seniau, aišku, būdavo, kad paskundė kaimynas kaimyną, tai jis buvo išvežtas į Sibirą. Žinoma, dabar to nebėra. Yra demokratija. Į Sibirą niekas nebeveža, bet yra sugalvotas kitas būdas – 4 procentų tarifas. Ir kas yra įdomiausia... Tau savo namų valda pasidarė nebeįdomi, svarbu, kas vyksta pas kaimyną. Man asmeniškai niekada nebuvo įdomu, kas vyksta pas kaimyną, kas vyksta toje valdiškoje žemėje, aš susitvarkau savo namus, nes aš juose gyvenu ir man tai yra svarbiausia“, – sakė jis ir pridūrė, kad čia nemini tų atvejų, kai kaimyno sklypas gali kelti pavojų sveikatai, kai jo teritorijoje laikomos kenksmingos medžiagos, daroma žala gamtai ir pan.

Miestiečių nosis laužo kaimo vaizdai ir kvapai

E. Danilovo nuomone, tokiu būdu siekiama skatinti žmonių priešiškumą. „Kaimynas pažiūrėjo: aha, pas mane žolė nupjauta, beveik stadionas, o kodėl pas kaimyną per sprindį žolė? Ir tada jis rašo skundą, kad kaimynas nepjauna žolės. Bet palaukite, kokią teisę turi kaimynas nurodinėti ir reikalauti kito kaimyno taip ar kitaip tvarkytis. Gal greitai prieisime prie to, kad bus reikalaujama stogą vienokia ar kitokia spalva dažyti, duris kokių įmantrių formų dėti. Juk galima nueiti į visišką absurdą. Iš tiesų valstybė neturėtų skatinti tokių skundimų, lindimo ne į savo reikalus. Tai yra privačios erdvės ir asmens pažeidimas“, – įsitikinęs jis.

Tokios problemos, Šiaulių skyriaus pirmininko teigimu, labai dažnai kyla, kai miesto gyventojas nusprendžia persikelti į rajoną ir bando pakeisti kaimo gyvenimo tvarką. Tada buvusiam miestiečiui ir vištos, ir karvės, ir kiaulės pasidaro baisios, neaiškūs kvapai nosį laužo. 

„Nors valgyti mėsą, kiaušinius nori, bet nenori, kad žmogus pats viską užsiaugintų. Jis nori gyventi kaime, bet sąlygų nori, kaip miesto centre. Žmonės užmiršo savo protėvius, savo prigimtį, savo šaknis. Visi mes kaip buvome pirma karta nuo žagrės, taip ja ir likome. Todėl nereikėtų bėgti nuo tikrovės, gėdytis to, kuo mes esame“, – baigdamas pokalbį sakė jis.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Temos Sklypas, Žemė
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min