Naujojo socialdemokratų vadovo palyginimų su jo pirmtakais pastaruoju metu apstu. Tai buvo daroma ir kai pernai rudenį premjere tapo Inga Ruginiene, kuri buvo gretinama su buvusia kairiųjų žvaigžde Vilija Blinkevičiūte.
Socialdemokratai vylėsi, kad buvusiai populiariai socialinės apsaugos ir darbo ministrei, kaip ir pensininkų motina vadintai V.Blinkevičiūtei, pavyks nesunkiai užkariauti rinkėjų širdis.
Vis dėlto šie lūkesčiai neišsipildė – Vyriausybės vadovės populiarumas sparčiai tirpo, kol galiausiai naujuoju kairiųjų vedliu gegužę tapęs Jonavos rajono meras M.Sinkevičius ryžosi ją pakeisti ir pats ėmė formuoti naują Ministrų kabinetą.
Jį kai kurie partijos bičiuliai jau irgi spėjo pakrikštyti jaunuoju Brazausku. Buvusio prezidento bruožų M.Sinkevičiuje įžvelgianti jo pavaduotoja partijoje Indrė Kižienė pastebi, kad naujasis jų vedlys esą geba suburti aplink save žmones ir moka paprastai bei nuoširdžiai su jais bendrauti.
Tuo metu buvęs Seimo pirmininkas, televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas įsitikinęs, kad M.Sinkevičius yra „per minkštas“ ir jam labiau primena kitą socialdemokratų veikėją. „Jis yra jaunas A.Butkevičius“, – 15min tinklalaidėje „Valinskas žino“ neseniai kalbėjo A.Valinskas, kuriam yra tekę konsultuoti buvusį premjerą.
Anot televizijos laidų vedėjo, vienos konsultacijos metu buvusį premjerą atlydėjo ir M.Sinkevičius, kuris ruošėsi iš A.Butkevičiaus perimti partijos vairą, tačiau jis atiteko Gintautui Paluckui.
A.Valinskas pastebėjo, kad M.Sinkevičius nė iš tolo neprilygsta A.M.Brazauskui, greičiau – kelis kartus per dieną nuomonę keitusiam A.Butkevičiui. „Jis buvo kaip vėtrungė, iš kur vėjas papūsdavo, ten jis ir pasisukdavo“, – kairiųjų veikėjus lygino pramogų pasaulio atstovas.
O ką apie šiuos palyginimus mano pats A.Butkevičius? Ar, jo nuomone, naujasis kairiųjų vedlys turi daugiau jo, ar A.M.Brazausko bruožų ir ko galime tikėtis iš M.Sinkevičiaus vadovavimo Vyriausybei?
Apie tai buvęs premjeras, kuris yra ilgiausiai vadovavęs Socialdemokratų partijai per jos istoriją, buvo paklaustas 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“.
Irgi įkalbėjo imtis lyderystės
A.Butkevičius socialdemokratams ėmė vadovauti 2009 metais, po to, kai iš šio posto pasitraukė Gedminas Kirkilas ir išsilaikė iki 2017 metų.
Buvusiam premjerui partijos vadovo pareigas teko palikti netrukus po nesėkmingų rinkimų į Seimą, kuriuose 2016 metais triumfavo Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio vadovaujami valstiečiai.
Tada partijoje prasidėjo įtempta kova dėl įtakos, kurią galiausiai laimėjo G.Paluckas, partijos vadovo rinkimuose įveikęs M.Sinkevičių. Jis po kurio laiko socialdemokratus išvedė iš tuometės valdančiosios koalicijos. Tai baigėsi partijos skilimu.
Nors A.M.Brazauskas ir A.Butkevičius nebuvo artimi bendražygiai ir priklausė skirtingoms partijos stovykloms, bet politikas laidoje prisiminė, kad rasdavo bendrų sąlyčio taškų, jų požiūriai į daugelį dalykų esą sutapdavo.
A.Butkevičius buvo pakviestas finansų ministru į A.M.Brazausko Vyriausybę, kai iš šių pareigų pasitraukė eurokomisare tapusi Dalia Grybauskaitė.
Buvęs kairiųjų lyderis sakė turintis gerus santykius su M.Sinkevičiumi ir jau seniai jame matė potencialo, motyvavo tiek jį, tiek kitus jaunus socialdemokratus siekti lyderystės partijoje. „Iš jų ryškiausi buvo Juras Požela (po sunkios ligos miręs buvęs sveikatos apsaugos ministras, – red.) ir Mindaugas Sinkevičius“, – prisiminė A.Butkevičius.
Ar pastarasis pagal veikimo būdą labiau primena jį, ar A.M.Brazauską? Anot A.Butkevičiaus, niekas nedrįsdavo prezidentui prieštarauti, bent jau jam girdint. „Prezidentas pasakė ir šventa. Koks nors nepasitenkinimas, jei ir buvo bičiulių išsakomas, ne prie jo“, – pastebėjo pašnekovas.
A.Butkevičius taip pat paminėjo, kad 2009 metais partijos vedliu jis tapo visiškai netikėtai, tam visiškai nesiruošdamas ir prikalbintas kai kurių bičiulių.
Beje, A.M.Brazauskas tada palaikė ne jo, o Zigmanto Balčyčio kandidatūrą. „Mano tikslas buvo išvengti skilimo partijos viduje, ją išlaikyti“, – sakė A.Butkevičius, kuriam dėl to teko daryti įvairių kompromisų.
Nuomonės nekeičia tik mirusieji. Kartais reikėdavo nusileisti
Galbūt todėl, anot buvusio premjero, kai kam esą galėjo susidaryti įspūdis, kad būta blaškymosi ar dažnai kaitaliota nuomonė, dėl ko dabar yra priekaištaujama ir M.Sinkevičiui. „Bet nuomonės nekeičia tik mirusieji. Kartais reikėdavo nusileisti, norint pasiekti tam tikrų susitarimų“, – aiškino A.Butkevičius.
Vis dėlto, akivaizdu, kad M.Sinkevičius, kaip ir A.Butkevičius, lyderystės naštą prisiėmė tik įkalbinėjami partijos bičiulių. Naujasis kairiųjų vedlys dar visiškai neseniai užsispyrusiai tikino, kad apie premjero postą jis net negalvoja.
Palaikė Jonavos merą
Šiuo požiūriu M.Sinkevičius gerokai skiriasi nuo kito buvusio socialdemokratų premjero G.Palucko, kuris, atrodė, pats veržėsi vadovauti Vyriausybei.
Nors daugelis jo partijos bičiulių šiame poste iš pradžių matė M.Sinkevičių, o vėliau V.Blinkevičiūtę, po Seimo rinkimų premjeru tapo G.Paluckas.
Tarp pastarojo ir M.Sinkevičiaus daug metų vyko kova dėl įtakos partijoje, kuri kartais išryškėdavo, kartais nuslopdavo. A.Butkevičius pripažino, kad visą laiką labiau palaikė Jonavos rajono merą.
Nors G.Paluckas buvo atsakingasis sekretorius partijoje, tačiau šių pareigų 2015 metais politikas neteko. „Nes įžvelgiau daug jo asmeninių interesų įvairiose srityse, o partiniai ir kiti interesai buvo šone“, – pastebėjo A.Butkevičius.
Jis teigė 2016 metais G.Paluckui užkirtęs kelią ir į Vyriausybę, kurioje jam buvo planuojamas socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis. „Aš tada susiskambinau su R.Karbauskiu ir apie G.Palucką jam pasakiau tai, ko negalėjau sakyti viešai“, – buvusius užkulisius praskleidė A.Butkevičius.
Po to socialdemokratai vietoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo Ūkio ministeriją, kurios vadovu tapo M.Sinkevičius.
Tiesa, šiame poste Jonavos meras išsilaikė neilgai, nes naujuoju kairiųjų lyderiu išrinktas G.Paluckas sugriovė koaliciją – dalis socialdemokratų pasitraukė į opoziciją, dalis vadinamųjų bebrų liko valdžioje.
M.Sinkevičių ministro poste pakeitė tuometis valstietis Virginijus Sinkevičius, o pastarąjį kiek vėliau – Jonavos rajono mero tėtis Rimantas Sinkevičius. Skirtingai nei Mindaugas, R.Sinkevičius buvo pasirinkęs nuo socialdemokratų atskilusią stovyklą.
A.Butkevičius laikosi nuomonės, jog G.Palucko tikslas buvo priešlaikiniai Seimo rinkimai. Kalbama, kad tuo buvo suinteresuoti konservatoriai, o šią idėją esą palaikė ir D.Grybauskaitė.
Vienas – autokratas, kitas – ne?
Kaip ten bebūtų, A.Butkevičius įsitikinęs, kad M.Sinkevičius yra kitoks lyderis nei G.Paluckas. Anot politiko, būsimasis premjeras esą yra daug tolerantiškesnis, įsiklauso į kitų nuomonę.
„G.Paluckas savo tikslo siekdavo per suformuotas jam palankių asmenų grupeles. Jis labiau autokratinio stiliaus vadovas, tuo metu M.Sinkevičius yra linkęs vadovauti demokratiškai“, – mano A.Butkevičius.
Kaip pavyzdį jis paminėjo 2016 metais partijoje vykusias diskusijas riboti europarlamentarų kadencijas. Toks sumanymas esą tada ypač nepatiko V.Blinkevičiūtei, o G.Paluckas ją palaikė. Per vadinamuosius rožių karus susiformavusi jų stovykla stiprėjo ir iki pernai ekspremjerą užklupusio korupcijos skandalo dominavo partijoje.
Ar dabar M.Sinkevičiui bei jo šalininkams jau yra pavykę visiškai nustumti G.Palucko stovyklos atstovus į šoną ir buvusios V.Blinkevičiūtės įtakos partijai jau nėra?
Kalbėdamas apie tai, A.Butkevičius grįžo prie skirtumų tarp A.M.Brazausko ir M.Sinkevičiaus. Anot buvusio socialdemokratų lyderio, A.M.Brazauskas ir jo šalininkai būtų jau susitvarkę su oponentais, tuo metu M.Sinkevičius juos toleruoja savo pašonėje.
A.Butkevičiaus nuomone, tai yra gudri taktika, kuri naujajam lyderiui leidžia ir valdyti, ir kartu išlaikyti žmogiškąjį veidą. „Politikui tai irgi yra labai svarbu. Sakoma, kad nuoširdumas bei paprastumas dažnai irgi lydi išmintingus žmones“, – pastebėjo politikos veteranas.
Anot A.Butkevičiaus, G.Paluckas irgi esą yra gudrus, bet kitaip.
Be to, jis kėlė klausimą: kodėl buvęs premjeras palieka gerą įspūdį ir turi puikią iškalbą, bet nėra laimėjęs nė vienų rinkimų vienmandatėje apygardoje? „Nes žmonės, matyt, jausdavo tą jo dirbtinumą. Jis atsispindėdavo pokalbiuose ir diskusijose“, – svarstė A.Butkevičius.
Tuo metu, anot šio politiko, M.Sinkevičius yra stipriai natūralesnis ir dėl to nuoširdesnis.
Ar pavyks atsitiesti?
Ar šios kairiųjų lyderio savybės gali padėti socialdemokratams įtikinti savo rinkėjus, kad V.Blinkevičiūtės ir kitos jų klaidos jau nebepasikartos bei sugrįš buvęs pasitikėjimas?
Anot A.Butkevičiaus, atkurti iki rinkimų buvusį status quo socialdemokratams gali prireikti dešimtmečio. „Abejoju, ar tai pavyks greitai. M.Sinkevičius ateina rizikingu laikotarpiu. Mes turbūt suprantame, kad jo laukia neįmanoma užduotis“, – sakė A.Butkevičius.
M.Sinkevičius ateina rizikingu laikotarpiu
Vis dėlto, jis stebėjosi, kad rinkėjai yra atlaidūs juos apgavusiems politikams. „Jau maniau, jog nuo V.Blinkevičiūtės ją mylėję rinkėjai, pamatę jos klaidas ar blogybes, nusigręš visiems laikams. Bet meilė yra savotiška priklausomybė“, – pastebėjo politikas.
Buvęs premjeras svarstė, jog kartais politikams tenka laviruoti iš sudėtingų situacijų, kai žmonėms negali sakyti tiesos ir mėgini išsaugoti sukauptą politinį kapitalą.
„Bet V.Blinkevičiūtės metodas buvo itin žiaurus. Ji išnaudojo sukauptą didelį visuomenės pasitikėjimą ir suklaidino rinkėjus.
Nesupratu, kodėl visuomenė jai tokia atlaidi?“, – stebėjosi A.Butkevičius, kurio nuomone, jeigu rinkėjai būtų žinoję, kad premjeru bus ne V.Blikevičiūtė, o G.Paluckas, kairiųjų pergalė rinkimuose nebūtų buvusi tokia užtikrinta.
Jis taip pat mano, kad M.Sinkevičiui nebus lengva atkurti partijos reputacijos ir dėl blogėjančios šalies ekonominės padėties. „Iš dabar formuojamos komandos aš nematau, kad ji gebėtų padaryti reikalingus lūžius, kurie keistų žmonių gyvenimą. Per tokį trumpą laiką tikrai nepavyks to padaryti, juolab, kad daugelį dalykų lemia ne vien vidiniai, bet ir išoriniai veiksniai“, – laidoje kalbėjo A.Butkevičius.
Tačiau jis mano, kad M.Sinkevičiui vis dėlto gali pavykti „parodyti tam tikrą progresą“, lyginant su tuo, kaip partija atrodė, kai Vyriausybėms vadovavo I.Ruginienė ar G.Paluckas. „Jis turėtų akcentuoti šį pokytį ir po truputį pagerinti politiko reputaciją. Dabar yra didelis nusivylimas, gal jam pavyks jį kažkiek atkurti ir stabilizuoti situaciją“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Be kitų jau minėtų socialdemokratų klaidų, buvęs jų lyderis įvardijo ir I.Ruginienės pasirinkimą. „Tai buvo neatsakingas sprendimas“, – mano jis.
Kas stabdė merą – mįslė
Politikas teigė, kad dar likus dviem dienoms iki sprendimo skirti I.Ruginienę premjere, jis bendravo su laikinuoju partijos vadovu tapusiu M.Sinkevičiumi.
„Jis mane tada 95 proc. užtikrino, kad jis bus premjeru“, – atskleidė A.Butkevičius.
Politikas tikino nežinąs, kas M.Sinkevičių privertė radikaliai pakeisti nuomonę. Jis svarstė, kad galbūt Jonavos rajono merą stabdė jam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos taikyti apribojimai metus būti paaukštintam. „Neturiu atsakymo, kodėl taip įvyko“, – pripažino A.Butkevičius.
Ar tos neaiškios priežasties negali M.Sinkevičiui pakišti kojos dabar einant Vyriausybės vadovo pareigas?
„Man tai per sunkus klausimas. Aš visada pasitikėjau M.Sinkevičiumi. Man imponavo jo bendravimo kultūra, empatija. Man buvo sunku patikėti tuo, kokia informacija apie jį pasirodė viešai. Tikrai negalvojau, kad jis susidurs su tokiais klausimais“, – pripažino A.Butkevičius, paskirtąjį premjerą ypač kritikavęs dėl spekuliacijų žemės sklypais.
Praėjusią savaitę LRT atskleidė, jog M.Sinkevičius 2024-aisiais įsigytą valstybinį žemės sklypą centrinėje Jonavos gatvėje nepraėjus nė metams pardavė penkiskart brangiau.
Prieš kelerius metus Vyriausybė Jonavos savivaldybei perdavė beveik pusė tūkstančio žemės sklypų. Vieną jų aukcione už 11,6 tūkst. eurų įsigijęs politikas po metų pardavė su buvusiu Darbo partijos vadovu Viktoru Uspaskichu susijusiai įmonei jau už 55 tūkst. eurų.
Ypač sėkmingai investavęs M.Sinkevičius tada buvo vienintelis aukciono dalyvis. Kodėl stebuklingai greitai pabrangęs sklypas nesudomino daugiau galimų pirkėjų, neaišku.
2023 metų pabaigoje M.Sinkevičius buvo nušalintas nuo Jonavos rajono mero pareigų dėl jam pareikštų įtarimų vadinamojoje čekiukų byloje. Politikas buvo nuteistas, bet vėliau išteisintas.
„Man buvo moralinis smūgis, išgirdus tą sklypo istoriją“, – neslėpė A.Butkevičius.
Buvusio premjero vertinimu, tai nepriimtina merui. „Ministrui ar merui negalima to daryti“, – įsitikinęs valdančiosios daugumos atstovas.
Anot jo, tokiais atvejais labai sunku išvengti įtarimų, nes suformuojant žemės sklypą, apibrėžiant jo ribas ir panašiai, turėjo dalyvauti ir savivaldybės specialistai.
„Politikas privalo apgalvoti, kaip šį dalyką įvertins visuomenė, kaip ji į tai sureaguos. Aš labai neigiamai tai vertinu, kalbant apie šį žmogų, tai kartelė nusmuko žemiau“, – 15min sakė A.Butkevičius, manantis, kad mestas šešėlis politiką gali persekioti dar ilgai.
