Trečiadienį Klaipėdos gelbėtojai jokių rimtesnių incidentų dėl karščio neužfiksavo. Anot Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Aleksandro Siakki, poilsiautojai itin daug laiko leidžia vandenyje ir gaivinasi nuo kaitros.
„Užfiksuotos smulkios traumos, sukando bitės ar panašiai. Žmonės valgo saldumynus, arbūzus, tokių traumų būna ir ne tokiomis karštomis dienomis“, – sakė A.Siakki.
Jei oro temperatūra bus 33, smėlis įkais ir skleis papildomą šilumą, pajūryje bus dar karščiau“, – sakė gelbėtojų tarnybos specialistas.
Pasak jo, ketvirtadienį paplūdimiuose gali būti rekordiškai karšta, ypač jei nepapūs vėjas. „Jei oro temperatūra bus 33, smėlis įkais ir skleis papildomą šilumą, pajūryje bus dar karščiau“, – sakė jis.
Poilsiautojams jis patarė į paplūdimį atsinešti skėčius ir stengtis būti pavėsyje, gerti daug vandens, gaivintis jūroje, nepamiršti kepuraičių. „Kas turi problemų su širdimi, turėtų likti namuose“, – patarė gelbėtojų tarnybos specialistas.
Begaudantys saulės spindulius turėtų būti itin atsargūs, mat gali labai greitai nudegti, odą būtina saugoti tepant apsauginiais kremais.
Prireikė medikų pagalbos
Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas 15min.lt pasakojo, kad trečiadienį medikų pagalbos prireikė šešiems poilsiautojams, vieną jų pajūryje ištiko insultas.
„Vieną moterį ištiko saulės smūgis, kažkam buvo širdies nepakankamumas, spaudimas sukilo, poilsiautojai alpo“, – pasakojo J.Pirožnikas.
Anot gelbėtojų vadovo, trečiadienį Palangos pajūryje buvo sausakimša, čia sugulė apie 50 tūkstančių poilsiautojų. „Prie kopų vietos dar buvo“, – sakė J.Pirožnikas. Rugpjūtį kurorto gelbėtojams pats darbymetis, mat poilsiautojų, ypač savaitgaliais, sulaukiama itin daug. Trečiadienį kelyje Palangos link susidarė spūstis, atostogautojai per karščius plūsta į pajūrį.
Palangos paplūdimiuose šiomis dienomis sugula apie 50 tūkstančių poilsiautojų.
„Mums tai normalus darbas, kitaip ir nebus. Manau, kad ketvirtadienį bus tas pats. Esame susiderinę su greitosios pagalbos medikais, suorganizuojame, per kur greičiausiai atvažiuoti“, – kalbėjo gelbėtojų tarnybos vadovas.
Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui
Lietuvą užklupus rekordiniams karšiams, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria saulės voniomis mėgautis saikingai ir atsakingai.
Primenama, kad žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės (daugiau kaip 65 m.), taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: diabetu, širdies kraujagyslių sistemos, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi antsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.
Karščio pavojai. Vasaros metu ypač dažnai pasitaiko odos nudegimų, perkaitimų, šiluminio ir saulės smūgių. Perkaitimo negalavimai: gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, dažnas pulsas, mieguistumas. Jei šie požymiai nepraeina per valandą, reikia kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogų gali ištikti šiluminis smūgis. Perkaitimas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, turinčius aukštą kraujospūdį (požymiai gali pasireikšti po kelių dienų). Kai kūnas prakaituoja, tačiau nesugeba išgarinti šilumos, ima sparčiai kilti temperatūra ir gali ištikti gyvybei pavojingi šiluminis ar saulės smūgis.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Palangos poilsiautojai |
Kuo pasireiškia saulės smūgis? Saulėtomis vasaros dienomis, nedėvint galvos apdangalo, gali ištikti saulės smūgis, kurio metu vargina galvos skausmas, svaigimas, aukšta temperatūra, silpnumas, pykinimas, vėmimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, išbalusi oda, šaltas prakaitas, sąmonės netekimas.
Kaip elgtis ištikus šilumos ar saulės smūgiui? Būtinai kvieskite medikus! Nukentėjusįjį paguldykite vėsioje vietoje, šešėlyje. Vėsinkite kūną – uždėkite vėsų drėgną rankšluostį ant galvos, nurenkite, apšlakstykite vėsiu vandeniu, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę. Kai temperatūra nukris iki 37,5ºC, drėgną antklodę pakeiskite sausa. Duokite nukentėjusiajam daug gerti. Jokiu būdu negalima vartoti alkoholinių gėrimų!
Ką daryti ištikus traukuliams? Jei šilumos ar saulės smūgio ištiktam žmogui prasidėjo traukuliai, neduokite jam gerti, nieko nekiškite į burną. Jei nukentėjusysis vemia – paverskite jį ant šono, kad neužspringtų.
Kaip išvengti saulės ir karščio žalingo poveikio? Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje – valandą išbuvus tvankioje mašinoje, gali ištikti šilumos smūgis. Gerkite ir tada, kai nejaučiate troškulio. Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus pagal odos tipą, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Būnant saulėje rekomenduojama kremu teptis kas 2 val.
Perkaitus naudokitės vėsinimo priemonėmis: vėsiu dušu ar apsitrynimu drėgna kempine. Renkitės lengvais, nesintetiniais rūbais, naudokite galvos apdangalus. Tinkamiausias laikas poilsiui saulėje iki 11 valandos ryto, po pietų – nuo 16 val.
Pamirškite žalingus įpročius. Esant karštiems orams padidėja širdies kraujagyslių ligų rizika, vargina širdies ritmo sutrikimai, arterinio kraujospūdžio svyravimai, lėtinės išeminės širdies ligos pavojus. Karštomis vasaros dienomis žmogaus organizmas bando atvėsti prakaituodamas, todėl tirštėja žmogaus kraujas, apsunkinamas širdies darbas, taip pat netenkama vitaminų bei mineralinių medžiagų kalio, magnio, būtinų normaliai širdies veiklai.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Per karščius būtina pridengti galvą. |
Koks maistas tinkamiausias per karščius? Per karščius patartina valgyti kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau vaisių, žalių daržovių. Stenkitės valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis (5-6 kartus), gaminant maistą dažniau virkite ir troškinkite, nei kepkite. Valgykite jūrų žuvies patiekalus 1-2 kartus per savaitę (labiausiai tinka menkė, plekšnė, lašiša).
Rekomenduojamos omega-3 tipo rūgštys – jų turi brokoliai, žalialapės daržovės, graikiniai riešutai. Vartojant daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių skaidulų, mažėja išeminės širdies ligos ir arterinės hipertenzijos rizika.
Atminkite, kad keičiantis orams, gali svyruoti ir jūsų kraujospūdis, todėl nuolat jį pasimatuokite. Jei sergate arterine hipertenzija, vasaros karščių metu ilgai nedirbkite pasilenkę, kad išvengtumėte insulto pavojaus. Vartokite kuo mažiau druskos (iki 5 mg per dieną) ir daugiau kalio turinčių maisto produktų, kurio yra daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose produktuose.
Vartokite gydytojo paskirtus antihipertenzinius bei kraują skystinančius vaistus. Būdami saulėje, dėvėkite galvos apdangalus ir akinius nuo saulės. Jei tenka ilgai būti karštyje, atsivėsinti užsukite į patalpas, kur veikia oro kondicionierius (pvz., parduotuvė). Jei sergate širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, nešokite į vandenį išsikaitinę saulėje.
