TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaliniai kasmet rašo tūkstančius skundų, pagrįstais pripažįstamas vienas procentas

Kalinys
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Kalinys
Šaltinis: BNS
0
A A

Kaliniai žinyboms kasmet rašo tūkstančius skundų, pagrįstais pripažįstamas 1 proc. iš jų, rašo „Lietuvos žinios“.

67 metų grigiškietis Kazys Jonaitis, Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje iki gyvos galvos kalintis už trijų merginų nužudymą, Kalėjimų departamentui parašė per šimtą skundų, iš jų pernai – 42.

Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme savo eilės laukia 20 bylų, kuriose K.Jonaitis figūruoja kaip pareiškėjas. Pavyzdžiui, jo netenkina, kad kalėjimo duše leidžiama praustis tik 10 minučių per savaitę, o trumpalaikius pasimatymus su žmona stebi įkalinimo įstaigos pareigūnas. K.Jonaitis taip pat nesupranta, kodėl negali lankytis bažnyčioje ir kodėl po įkalinimo įstaigą jis vedžiojamas tik surakintas antrankiais.

K.Jonaitis taip pat skundėsi, kad kalėjimo-tardymo izoliatoriaus parduotuvėlėje jam neleidžiama nusipirkti bulvių. Kalinys iš jų esą norįs pasigaminti kompresų skaudančioms kojoms ir žvakučių nuo hemorojaus.

Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas Vilius Šlaičiūnas patvirtino, kad K.Jonaičiui uždrausta įsigyti bulvių. „Bendruose kambariuose kalintys nuteistieji neturi teisės pirkti bulvių, miltų ir makaronų. Virtuvėlių, kuriose jie galėtų gamintis valgį, neturime, todėl ir buvo imtasi šių priemonių. Tokia tvarka galioja visose įkalinimo įstaigose“, – paaiškino jis.

Savo skundų laviną K.Jonaitis aiškina tuo, kad įkalinimo įstaigoje jis esą terorizuojamas.

„Mane gniuždo dėl rašomų skundų. Nuolat pažeidžiamos mano teisės, be to, esu net mušamas“, – pareiškė Lukiškių kalėjime aplankytas K.Jonaitis. Jis teigė, jog buvo žvėriškai sumuštas per vizitą pas odontologą. Pasak kalinio, pareigūnai dėl egzekucijos iš anksto susitarė.

Prižiūrėtojai aiškina, kad pasodintas į odontologo kėdę K.Jonaitis staiga griebė ant stalo gulėjusį rašiklį ir dūrė juo pareigūnui, kuris atlydėjo kalinį. Dėl šio incidento K.Jonaičiui, prieš išvedant jį iš kameros, visuomet uždedami antrankiai. Nuteistasis jau ne kartą dėl to skundėsi.

K.Jonaitis užsiminė jau ir pats pavargęs nuo nuolatinio bylinėjimosi. „Jei tik galėčiau susitikti su žmona, daugiau neberašyčiau jokių skundų. Ne kartą svarsčiau net iš gyvenimo pasitraukti. Ir žmona žada skirtis, kam aš jai“, – skundėsi vyras.

Dar vienas pareigūnams gerai pažįstamas asmuo – kaunietis Vitalijus Kuznecovas. Per pastaruosius trejus metus vien Kalėjimų departamentui jis kasmet parašydavo beveik po penkias dešimtis skundų. Už tyčinį nužudymą V.Kuznecovas nuteistas devyneriems metams nelaisvės. Vyras jau atsėdėjo šešerius su puse. Nors turėtų kalėti Kauno tardymo izoliatoriuje, nuteistasis jo paties prašymu perkeltas į Vilnių, į Rasų gatvėje esančius 2-uosius pataisos namus.

Skundus rašyti nesiliaujantis vyras aiškina, kad nepagrįstai varžomos jo laisvės. „Mane nuteisė laisvės atėmimu. Tačiau kodėl yra skiriamos papildomos nuobaudos. Taip neteisinga, tai prieštarauja Konstitucijai“, – piktinosi nuteistasis. V.Kuznecovo teigimu, vidaus tvarkos taisyklės tėra įstatymo lydymasis aktas, o jis privalo laikytis tik įstatymų.

„Man dvejus su puse metų buvo uždrausta susitikti su žmona. Kodėl už mano tariamai padarytą nusikaltimą esu baudžiamas ne tik aš, bet ir mano artimieji. Kuo nusikalto jie?“ – neslėpė nepasitenkinimo V.Kuznecovas. Kaliniui nepatinka prievolė atsistoti įėjus pareigūnams, o kalbant su jais laikyti rankas kišenėse. Už šių taisyklių pažeidinėjimą V.Kuznecovas nuolat baudžiamas.

Skundais daugybę įstaigų yra užvertęs ir keliskart už pedofiliją teistas kaunietis Ervydas Čekanavičius.

Iki 2009 metų vidaus tvarkos taisykles, kurių privalo laikytis kaliniai, nusistatydavo kiekviena įkalinimo įstaiga. Jos labai skyrėsi. Pavyzdžiui, vienose įstaigose buvo draudžiama nešioti barzdą ir ūsus, kitose – ne. Tai keldavo nuteistųjų nepasitenkinimą.

Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis pripažįsta, kad skundai dėl tokių dvejopų standartų buvo pagrįsti. Juolab jog būta visiškai nesuvokiamų apribojimų. Pavyzdžiui, vienuose pataisos namuose kaliniai galėdavo skambinti artimiesiems į namus tik nuo 8 iki 17 valandos. Tačiau tokiu metu daugelis žmonių dirba. Todėl ši nuostata buvo itin dažnai skundžiama. Prieš dvejus metus nuspręsta patvirtinti vienodas vidaus tvarkos taisykles.

Pasak G.Andrulionio, jas kuriant siekta, kad įkalinimo įstaigose būtų sudaryta pagarbos pareigūnui atmosfera. Todėl, be anksčiau įprastų reikalavimų, buvo įvesti nauji. Nuteistiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir vadinti vienas kitą pravardėmis, keistis miegojimo vietomis – taip stengiamasi pažaboti autoritetą turinčių kalinių savivalę. Saugumo sumetimais neleidžiama kabinti nuotraukų ir plakatų ne tam skirtose vietose, o kalbantis su prižiūrėtojais rankas reikia laikyti kišenėse.

„Plakatų kabinti negalima, nes kaliniai dažnai įsirengia už jų slėptuves ir laiko ten draudžiamus daiktus, paprastai narkotikus. Dėl rankų kišenėse – niekada negali žinoti, ar nuteistasis neturi kumštyje kokio nors pavojingo daikto, pavyzdžiui, paaštrintos vinies. Pernai užregistruota daugiau kaip 30 pareigūnų užpuolimų“, – pasakojo laikinasis Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Laurinėnas.

Įvedus kokį nors naują draudimą skundų padaugėja. Taip įvyko, kai per trumpalaikius pasimatymus buvo leista kalbėtis tik per stiklą arba kai buvo apmokestinti elektriniai prietaisai. Tačiau vėliau su naujovėmis paprastai susitaikoma.

„Nuobaudos ir draudimai niekada nebus atšaukti. Niekas nežadėjo įkalintiesiems sanatorijos sąlygų. Jie nusikalto ir turi laikytis atitinkamų taisyklių. Įstatymuose nustatyta: bausmė skiriama tam, kad nuteistasis pasitaisytų. Todėl pirmiausia atsižvelgiame į kalinio elgesį. Jei jo neįvertinsime, grius visa sistema“, – pabrėžė viceministras G.Andrulionis.

Kiek skundų į įvairiausias įstaigas prirašo kaliniai, bendros statistikos nėra. Vien Vilniaus apygardos administraciniame teisme per savaitę išnagrinėjamas bent vieno nuteistojo skundas.

Kalėjimų departamentas pernai gavo 2452 skundus, 2009 metais – 2070, 2008-aisiais – 2194. Teisėtvarkininkai sako, kad jų tyrimas brangiai atsieina.

„Pavyzdžiui, K.Jonaičio atveju nebūna tokio mėnesio, kad teismas nenagrinėtų jo skundo. Pagalvokite, kiek kainuoja vien kalinio vežiojimas, o ką jau kalbėti apie teismo išlaidas“, – aiškino Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Sigita Baltaduonė-Jacinevičienė. Pasak teismo darbuotojų, tris klases baigusio vyro skundus vos įmanoma iššifruoti, dar sunkiau suprasti, ko jis iš tiesų reikalauja.

G.Andrulionis pabrėžė, kad pasitvirtina maždaug vienas procentas visų skundų. „Daugybė žmonių dirba ir gaišta laiką nepagrįstiems skundams tikrinti“, – pridūrė viceministras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras mano, kad problemą bent iš dalies galima išspręsti ėmus rengti išvažiuojamuosius posėdžius į įkalinimo įstaigas.

„Taip sutaupytume ir lėšų, ir laiko. Teisėjai turėtų pagalvoti, kaip, neprarandant patogumo, taupyti, o ne kaip jiems patogiau gyventi. Esu įsitikinęs, jog tai tik susikalbėjimo reikalas“, – tvirtino S.Šedbaras.

Teismų veiksmais nepatenkinti ir įkalinimo įstaigų vadovai. Jų žodžiais, apie draudžiamą nuteistųjų elgesį administracija dažniausiai turi galimybę sužinoti tik iš kitų nuteistųjų. Teismai paprastai nesutinka priimti administraciją informavusių kalinių raštiškų parodymų, o kviečia juos liudyti teisme.

„Pažeidėjai sužino, kas juos įskundė, ir teisme sąmoningai meluoja norėdami ištraukti informatorių pavardes. Įkalinimo įstaigose tai šį tą reiškia. Didelė tikimybė, kad tokie asmenys bus ne tik ignoruojami, bet ir žalojami. Koks nuteistasis tuomet sutiks bendradarbiauti su administracija“, – kalbėjo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius.

Pareigūno nuomone, nuteistųjų teisės yra pernelyg išplėstos, todėl įkalinimo įstaigose atsiranda draudžiamų daiktų – narkotikų, mobiliųjų telefonų. „Šie asmenys – nusikaltėliai, todėl jų teisių suvaržymas – natūralus dalykas“, – įsitikinęs Č.Jocius.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Česlovas Jocius

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min