Kaip pranešė KAM, susitarimą planuoja pasirašyti 10 savivaldybių.
Po susitarimo pasirašymo numatyta krašto apsaugos ministro Roberto Kauno ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio spaudos konferencija.
Lietuvoje šiuo metu yra devyni kariniai poligonai – Pabradės poligonas Švenčionių rajono savivaldybėje, Gaižiūnų poligonas Jonavos rajono savivaldybėje, Kairių poligonas Klaipėdos rajono savivaldybėje, Rokų poligonas Kauno rajono savivaldybėje, Pagudonės poligonas Marijampolės savivaldybėje.
Taip pat Rūdninkų poligonas Šalčininkų rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos, Šilalės, Tauragės poligonai.
Tauragės poligoną ketinama išplėsti ir į Jurbarko savivaldybę – tam gruodį pritarė Valstybės gynimo taryba (VGT), o kovą projektą ėmėsi svarstyti Seimas.
VGT gruodį pritarė ir Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui, numatyta, jog poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Lietuva poligoną Kapčiamiestyje steigia kuriant nacionalinę diviziją ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigadą. Tam reikia daugiau ploto karinėms treniruotėms.
R. Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
Poligono klausimas į Seimo salę turėtų grįžti balandžio 14-ąją.
