Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KAM neigia besideranti su čekais dėl karo lėktuvų įsigijimo

Baltijos šalių oro erdvę saugantys čekų naikintuvai
Čekijos gynybos ministerijos nuotr. / Baltijos šalių oro erdvę saugantys čekų naikintuvai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Krašto apsaugos ministerija (KAM) neigia besideranti su Čekijos karinių oro pajėgų vadovais dėl galimybes ateityje įsigyti čekų gamybos lengvuosius atakos lėktuvus „L-159“.

„Krašto apsaugos ministerija neveda jokių derybų, neturi specifinių planų ir nėra įgaliojusi jokių savo ar Lietuvos kariuomenės atstovų jos vardu derėtis dėl „L-159“ ar kurio nors kito tipo naikintuvų įsigijimo“, – ketvirtadienį BNS pranešė KAM Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Putnikienė.

Jos teigimu, Baltijos šalių gynybos ministrų pavedimu šiuo metu rengiama studija „Dėl oro erdvės patruliavimo užduočių vykdymo galimų variantų po 2018 metų“ nebus įsigijimų planavimo dokumentas.

„Svarstomi visi galimi oro erdvės patruliavimo užtikrinimo variantai, tačiau jokių sprendimų dėl įsigijimo nėra“, – garantavo KAM atstovė.

Ji tvirtino, kad minėtos studijos pagrindu Baltijos šalys kartu su kitais NATO sąjungininkais spręs, kaip būtų optimalu organizuoti oro erdvės patruliavimą virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Tuo metu interneto svetainėje flightglobal.com. rašoma, kad Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadai su Čekijos kolegomis tarėsi dėl galimybės ateityje įsigyti čekų gamybos lengvuosius atakos lėktuvus „L-159“.

Diskusijos esą pradėtos Lietuvai siekiant įvertinti galimybes pačiai patruliuoti savo oro erdvėje nuo 2018 metų.

Pranešime rašoma, kad Šiaulių Aviacijos bazės štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius patvirtino, jog abiejų šalių vadai kalbėjosi apie „L-159“, tačiau, anot jo, šiuo metu „nėra konkrečių planų, tik svajonės“.

„L-159“ orlaivis yra patobulinta to paties gamintojo lėktuvo „L-39“ versija. Lietuvos KOP turi du lengvuosius atakos lėktuvus „L-39“, kurie, pasak flightglobal.com, buvo naudojami greitojo reagavimo funkcijoms atlikti iki 2004 metų, kai Lietuva tapo NATO nare.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę. Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.

Nuo 2004 metų oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių misijos rotacijų cikle – Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, portugalai – pusantro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai bei JAV – po tris mėnesius, baigiantys misiją Danijos kariai – 4 mėnesius.

2008 metų gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min