Skaudžią diagnozę išgirdo jauna šeima iš Telšių. Šeimos galva dirbo užsienyje. Spalį, kai vyras grįžo į namus Daiva pastebėjo, kad jis keistai kalba, artikuliuoja tarsi būtų ištiktas insulto, vairuodamas padarė kelis keistus manevrus.
Žmona įkalbėjo vyrą nedelsti ir pasirodyti medikams. 48-erių vyrą apžiūrėjo Telšių medikai. Jie ir pastebėjo galimą auglį galvoje. Prasidėjo kelias per medikus.
Spalio pabaigoje vyras buvo paguldytas į Klaipėdos universiteto ligoninės neurochirurgijos skyrių. Buvo atlikti išsamūs tyrimai, biopsija.
Lapkritį telšiškiui buvo diagnozuota itin agresyvi smegenų onkologinė liga – glioblastoma.
„Tai viena agresyviausių vėžio formų, kai kiekviena prarasta diena tiesiogiai mažina išgyvenamumo galimybes, ypač kalbant apie jauną, 48 metų žmogų“, – kalbėjo Daiva.
Pakvietė atvykti kovą
Šeima bandė registruotis per vadinamąją „žaliojo koridoriaus“ sistemą pirmajai konsultacijai gydymo eigai aptarti. Artimiausia pasiūlyta data – gruodžio 8 d.
„Gultis į stacionarą ir gauti chemospindulinį gydymą galime tik po naujų metų t.y. sausio 26 d. Tai reiškia kelis mėnesius laukimo po diagnozės patvirtinimo. Mano vyro būklė blogėja: didėja smegenų edema, trinka koordinacija, motorika, atmintis, reikalingas skubus chemospindulinis gydymas“, – kalbėjo Daiva.
Ji teigė, kad iš pradžių pasiūlyta hospitalizacijos data – kovas. Tačiau šeimai pasipiktinus pasiūlyta ir kita data. Sausio 26-oji.
„Šiandien mūsų šeima atsidūrė situacijoje, kai diagnozė yra, gydymo poreikis aiškus, tačiau sistema siūlo tik kantrybę. Tačiau glioblastomos atveju laukimas nėra neutralus – jis kainuoja gyvybę“, – apgailestavo moteris.
Šiuo metu jos vyras guli slaugos ligoninėje – jis sunkiai orientuojasi. Daivai buvo pasiūlyta kasdien vežioti vyrą į ligoninę Klaipėdoje. Šiuo metu šeima gyvena tik iš moters pajamų, auga ir sūnų. Todėl tokia tolima kelionė kasdien – neįveikiamas iššūkis.
„Todėl keliu viešą klausimą, ar Lietuvoje žmogui, sergančiam agresyvia smegenų onkologine liga, iš tikrųjų sudaroma reali galimybė laiku pradėti gydymą, ar „žaliasis koridorius" tampa tik formalumu?“, – retoriškai klausė Daiva.
„Sistema sukurta procesui pagreitinti“
Klaipėdos universiteto ligoninės administracija, komentuodama šią situaciją, pabrėžė, kad „Žaliojo koridoriaus“ sistema buvo sukurta siekiant maksimaliai pagreitinti onkologinių pacientų patekimą pas specialistus.
Pabrėžiama, kad KUL pirmoji šalyje įdiegė šią sistemą ir yra sukaupusi didžiulę patirtį sklandžiai organizuojant sergančiųjų onkologine liga gydymo kelią.
„Norime patikinti, kad ligoninė deda pastangas visada kaip įmanoma anksčiau pradėti reikiamą gydymą, tačiau jo pradžia priklauso nuo daugelio veiksnių: reikiamų papildomų tyrimų trukmės, paciento klinikinės būklės pasiruošimo specifiniam gydymui, taip pat didelio pacientų srauto bei turimos medicininės įrangos (linijinių greitintuvų) apkrovos. Šiuo metu KUL gydytojai radioterapeutai per dieną procedūras atlieka 113-115 pacientų, ir tai gerokai viršija tiek medikų, tiek įrangos pajėgumus“, – teigė Jolanta Juškevičienė, Klaipėdos universiteto ligoninės atstovė spaudai.
Anot jos, Paciento gydymo taktiką ir skubumą nustato medikų daugiadalykė komanda (MDK), susidedanti iš skirtingų sričių specialistų. Komanda vertina ne tik diagnozę, bet ir ligos agresyvumą bei individualią paciento būklę.
Kaip pabrėžiama, sprendimai priimami vadovaujantis tarptautiniais medicininiais protokolais, siekiant, kad gydymas būtų ne tik greitas, bet ir saugus bei efektyvus. Jei paciento būklė pasikeičia laukiant gydymo – tokiu atveju eilės ir prioritetai yra peržiūrimi.
„Taip nutiko ir šiuo atveju. Ligoninės personalas siekia, kad pacientui chemospindulinis gydymas būtų pradėtas sausio pradžioje“, – pabrėžė ji.
