Tarybos nariai nekomentavo, ar A.Siaurusevičius išrinktas po pirmojo balsavimo, ar prireikė dviejų. Jie taip pat nesakė, kiek balsų surinko kandidatas.
Pagal taisykles, tam, kad būtų išrinktas LRT generalinis direktorius, už jį turi balsuoti ne mažiau 7 iš 12 tarybos narių.
„Tolimesni žingsniai, kaip aš sakiau po praėjusio konkurso prieš penkerius metus, evoliucija, bet ne revoliucija“, – po tarybos sprendimo žurnalistams sakė A.Siaurusevičius.
Tačiau jis pridūrė, kad gyvenimas jo planus pakoregavo – prasidėjo finansinė krizė.
„Bet galiu pakartoti, kad dabar mes esame teisingame kelyje, visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui“, – pabrėžė jis.
I.Šerys: LRT gali uždirbti daugiau
Konkurse LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti dalyvavęs „Ergo Insurance SE” Lietuvos filialo ir ERGO Life Insurance SE Strateginio marketingo direktorius Baltijos šalyse Irmantas Šerys teigė matantis didžiulį potencialą pokyčiams.
„Matau neišnaudotas galimybes, pristačiau galimus papildomus pajamų šaltinius, kurie sukurtų nepriklausomybę nuo biudžeto asignavimų, veiklos optimizavimo, sąnaudų kontrolės viziją. LRT turimus šaltinius reikia pritaikyti platesniam vartotojų ratui, tai duotų daugiau pajamų“, – po susitikimo su komisija sakė kandidatas, tačiau konkrečiai galimų papildomų pajamų šaltinių jis nepaminėjo.
LRT finansinę padėtį kanatas vertina prastai ir nemano, kad nacionalinis transliuotojas sugebėtų išgyventi be biudžeto asignavimų. „LRT turi gauti valstybės asignavimų, bet manau, kad LRT gali uždirbti daugiau“, – aiškino kandidatas.
I.Šerys teigė draudimo rinkoje dirbantis dešimt metų ir kasdien susiduriantis su žiniasklaida, todėl ši sritis jam nesanti visiškai svetima.
Kalbėdamas apie LRT laidas, kandidatas teigė matantis galimybių keisti turinį. „Galvoju, kad LRT misija neperteikiama galutiniam vartotojui. Užsienio produkcija rodoma geriausiu eterio laiku. Tai, mano manymu, nėra teisingas žingsnis, nes turint tokią bazę ir potencialą, galima investuoti į savo intelektinę produkciją pritraukiant papildomus žiūrovų srautus, atitraukiant juos nuo komercinių kanalų“, – aiškino I.Šerys.
E.Butkus: Nacionalinio transliuotojo finansinė padėtis yra neaiški
Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) vadovauti pretendavęs Edvinas Butkus sakė, kad LRT finansinė padėtis yra neaiški ir pabrėžia, jog nuo to priklausys, kaip toliau dirbs ši institucija.
Tuo pat metu kandidatas į LRT vadovus teigė, kad LRT programoje reiktų daugiau „kokybiškos kultūros“, o tai, kaip jose atspindimas sportas, yra skandalinga.
Tuo pat metu kandidatas į LRT vadovus teigė, kad LRT programoje reiktų daugiau „kokybiškos kultūros“, o tai, kaip jose atspindimas sportas, yra skandalinga.
„Niekas tiksliai nežino, net LRT tarybos nariai nežino, kokio dydžio skolos slegia šitą instituciją. Ar jos sudaro 20 proc. metinio biudžeto, ar 30 proc., ar 50 proc., ar panašiai? Netgi tas teisinis ginčas su telecentru – ginčijamasi dėl 10 mln. litų. Jeigu būtų vieną dieną ta byla baigta nepalankiai LRT, o greičiausiai taip ir bus, tai tada iškiltų klausimas, ar šita institucija gali staigiai pasiimti dar 10 mln. litų paskolą. Čia yra pagrindinė mįslė dabar“, – žurnalistams sakė E.Butkus, pristatęs savo programą ir prioritetus LRT tarybai.
Pasak jo, LRT finansinė situacija „yra atspirties taškas, kaip mes galime toliau konstruoti šitos institucijos veiklą“.
„Mano vertinimas finansinės perspektyvos yra labai konservatyvus, todėl negalima čia kurti visokių smėlio pilių ir pūsti burbulų. Nepaisant to, vis tiek pokyčių reikia. O mano siūlomi pokyčiai yra tokie: daugiau kultūros, kokybiškos kultūros labai geru laiku. Kitas aspektas yra tautinių mažumų integracija į mūsų visuomenę, o tai galima padaryti per Lietuvos televizijos ir radijo laidas. Dabar tautinės mažumos yra lyg ir sudėliotos į lentynėles, jų laidos lenkų ar rusų kalba. Tautinių mažumų atstovai nedalyvauja bendro pobūdžio laidose“, – teigė E.Butkus.
Jis teigė LRT tarybos nariams išsakęs „be galo didelį nusivylimą, kaip programose atspindimas sportas“.
„Tai yra skandalas, gėda. (...) Aš pirmiausiai paklausčiau, kodėl yra taip, o ne kitaip, kiek kainuoja, kad nacionalinio kanalo televizijos žiūrovai per sporto žinias matytų gražiausius Europos įvarčius. Aš nežinau, kiek tai kainuoja, bet jeigu Baltijos televizija tai rodo..“, – sakė pretendentas į LRT vadovus.
„Reikia sukurti laidų standartus. Pavyzdžiui, „Panorama“. Kas tai yra per laida, kokia yra jos struktūra, kokia yra jos siužeto trukmė, kas yra prioritetai, kas nėra prioritetai? Reikia sukurti redaktoriaus vadovą, kaip rašomos žinios“, – sakė jis ir pridūrė, kad turi pavyzdžių, apie „visiškai nesuprantamą „Panoramos“ struktūrą“, – sakė E.Butkus, paklaustas, kaip vertina nacionalinio transliuotojo naujienų tarnybų darbą.
E.Butkus yra vadovavęs Lietuvos radijo laidų užsieniui redakcijai, jis yra vienas iš naujienų agentūros BNS įkūrėjų, pastaraisiais metais įgyvendino komunikacijos projektus privačiame sektoriuje.
Prodiuseris S.Jakutavičius kritikavo laidų kokybę, ragino atsigręžti į jaunimą
Prodiuseris Saulius Jakutavičius, dalyvavęs vadovo rinkimuose, teigė, kad jo netenkina dabartinė laidų kokybė, o LRT turėtų susitelkti į jaunesnę auditoriją.
„Atsižvelgiant į realijas, aš siūliau daug naujų galimybių, daug naujų formų, kaip atnaujinti esamas televizijos programas. Kaip bebūtų, Lietuvos radijo ir televizijos auditorija yra metai iš metų senkanti, t.y. orientuota į vyresnį žiūrovą, kuris natūraliai dėl senėjimo vis nyksta. Kitaip tariant mes galime turėti situaciją, kad po 10–15 metų LRT nebus kam žiūrėti, jeigu mes nepritrauksime jaunų žmonių, 25–35 metų žmonių“, – žurnalistams sakė S.Jakutavičius, LRT tarybai pristatęs savo veiklos viziją.
„Kai kurios laidos, kurios šiandien yra eteryje, primena 1992–1993 metų Vyriausybės valandas su pilkomis dekoracijomis, su statinėmis galvomis“, – teigė S.Jakutavičius.
„Mano programa ir sukosi apie tai, kad Lietuvos radijui ir televizijai reikia kitos kokybės laidų kalbant galbūt ir apie jų pateikimą. Kai kurios laidos, kurios šiandien yra eteryje, primena 1992–1993 metų Vyriausybės valandas su pilkomis dekoracijomis, su statinėmis galvomis“, – teigė kandidatas į LRT vadovus.
Pasak jo, LRT neišnaudoja turimos techninės bazės, kaip tai daro komercinės televizijos. Kandidatas taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais mažėjo LRT valdymo išlaidos, o nacionalinis transliuotojas vėl ėmė dirbti pelningai.
„Mano, kaip kandidato mintis buvo, kad reikėtų tęsti pradėtus darbus, tęsti skaitmenizaciją į archyvus, tęsti media kanalų bendradarbiavimą. Bet tame tarpe įnešant tam tikrus vėjus į programos pateikimą“, – kalbėjo kandidatas.
„Mano galva, šiai dienai Lietuvos radijui ir televizijai trūksta analitinių programų, žurnalistinių programų. Mano galva, Lietuvoje visi skundžiasi teisingumu, kad teismai neteisingi, korupcijos daug. Galėtų atsirasti laida apie lietuvišką Temidę, apie Temidės užkulisius“, – sakė jis, paprašytas pateikti, pavyzdžių, kokių laidų pasigenda LRT eteryje.
S.Jakutavičius yra kūręs įvairaus žanro laidas nacionalinei ir komercinėms televizijoms. Pastaruoju metu jis vadovauja savo sukurtai komunikacijos ir viešųjų ryšių agentūrai.
V.Pikturna pasigenda LRT turinio kokybės
Kandidatūrą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rinkimuose iškėlęs signataras Virginijus Pikturna sakė, jog būtina dirbti, kad nacionalinio transliuotojo turinys taptų kokybiškesnis.
LRT tarybai pristatęs savo veiklos programą jis sakė, kad galėtų būti sukurta nacionalinio transliuotojo redakcinė taryba, kuri „padėtų, o ne kontroliuotų žurnalistus“.
„Norėčiau pasakyti, kad aš nesilaikau tos nuomonės, kad reikėtų viską griauti. Sakyčiau, reikėtų paimti tai, ką radijas ir televizija jau turi ir tik padėti žurnalistams, kad pagerėtų programų turinys“, – po susitikimo su LRT tarybos nariais žurnalistams sakė V.Pikturna.
„Aš manau, kad pirmiausia reikia susitikti su žmonėmis, pakalbėti, ir po to matysime, kokie pakeitimai reikalingi, ar iš viso jie yra būtini. Man atrodo pakeitimai, kurie yra reikalingi, tai tiktai dėl programų turinio ir kokybės. Aš sakyčiau, kad prie to reikėtų dirbti“, – teigė kandidatas.
Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę turintis V.Pikturna pažymėjo, kad LRT vadovo pozicijai nėra nustatytas „pilietybės reikalavimas“.
Jis teigė manantis, kad šiemet Seime bus priimtas „vienas ar kitas sprendimas dėl pastovaus Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo“.
Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę turintis V.Pikturna pažymėjo, kad LRT vadovo pozicijai nėra nustatytas „pilietybės reikalavimas“.
Signataras vis dar turi galiojantį Lietuvos Respublikos diplomatinį pasą. Jis žurnalistams sakė ketinantis jį grąžinti Užsienio reikalų ministerijai ir apie tai informavęs LRT tarybos narius.
„Mano pasas galiojantis, man atrodo tiktai praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija paprašė, kad aš jį grąžinčiau. Ko gero, dabar važiuosiu ir jį atiduosiu ir tikriausiai nuo šiandien tas pasas jau bus nebegaliojantis“, – teigė V.Pikturna.
„Dabar atvažiavau ir grąžinu. Manęs jo niekas nepaprašė. Paprastai URM paprašo grąžinti“, – kalbėjo signataras.
Paklaustas, ar nemano, kad pasą turėjo grąžinti anksčiau, nes Lietuvos pilietybę prarado 2011 metais, jis atsakė: „Bent man neatrodė pats pagrindinis dalykas“.
LRT tarybai programas antradienį dar pristatys keturi kandidatai.
L.Pociūnienė siūlo įvertinti kūrybines galimybes
LRT žurnalistė Liudvika Pociūnienė teigė, kad tapusi LRT vadove dirbtų dvejomis kryptimis: kovotų už auditoriją ir tuo pačiu rūpintųsi, kad nacionalinis transliuotojas teiktų, jos žodžiais, ekologišką eterio produkciją.
„Tai yra geresnį produktą, prie kurio maisto vartotojus tarsi ir pripratinome. Dabar žmonės renkasi sveikesnį produktą – tegu jis brangiau kainuoja. Panaši politika galėtų būti ir eterio produkto pasirinkime, nes komercializacijos tendencijos ne tik pas mus, visose senose demokratijose, destruktyviai veikia žiūrovą ir pačią žinių kokybę. Aš jau nekalbu apie kultūrinės produkcijos kokybę. Pataikaudami žiūrovams smukdome kokybę, bet tuo pat metu išlaikyti auditoriją pasipriešinti šioms tendencijoms yra sunku“, – sakė žurnalistė.
Anot L.Pociūnienės, nacionalinis transliuotojas turėtų atidžiai įvertinti kūrybines galimybes, kurias turi LRT, bet neturi komerciniai kanalai. „Jos nėra pakankamai išnaudojamos, taip pat ir finansinės galimybės“, – pridūrė ji.
Žurnalistė taip pat siūlo didelį dėmesį skirti kokybiniam programų išskirtinumui, stengtis į LRT pritraukti kūrybingus darbuotojus. Vadovybė, anot jos, turi rodyti dėmesį kūrybininkams, nes dabar jie dažnai vaikšto koridoriais ir nežino, ar jų darbas apskritai yra vertinamas.
D.Radzevičius tobulintų LRT valdymą
Dėl konkurso iš LRT tarybos pirmininko pareigų pasitraukęs Dainius Radzevičius teigė, kad reikia patobulinti LRT valdymą, nes dabar nacionalinio transliuotojo vidinė struktūra neužtikrina sklandaus darbo.
„Nenorėčiau atskleisti visų struktūrinių pakeitimų, bet tokių būtų. Didžiausi dalykai susiję su LRT kaip didelio ūkinio vieneto valdymu: tiek dėl finansų, tiek dėl sutarčių ir dėl skaitmeninės televizijos tolesnio gyvenimo, apie tai daugiausiai kalbėjome“, – sakė jis.
D.Radzevičius atkreipė dėmesį, kad LRT vadovas nėra atsakingas už laidų kūrimą. Tam, kad jos taptų geresnės, kandidato nuomone, reikėtų stiprinti kūrybinius gebėjimus, tobulinti darbuotojus, diegti naujoves. Jis pridūrė, kad LRT darbuotojai turi žymiai daugiau gebėjimų nei išnaudoja.
Į generalinio direktoriaus kėdę kandidatuojantis žurnalistas ir komunikacijos specialistas E.Butkus antradienį kandžiai pastebėjo, kad net LRT tarybos nariai tiksliai nežino LRT skolų dydžio.
Anot D.Radzevičiaus, tai – netiesa, finansinius reikalus LRT taryba ir administracija žino.
„Bet patikėkite manimi, niekas iš tarybos kiekviena sutartimi, pavyzdžiui, su telekomunikacijų bendrovėmis, tikrai nesidomi. LRT ataskaitos yra viešos, bet yra klausimų dėl sumų traktavimo. LRT yra pakankamai sudėtingas mechanizmas, ir finansiniai dokumentai net ir finansininkams nėra taip lengvai skaitomi“, – pabrėžė kandidatas.
Paklaustas, ar jaučiasi turintis pakankamai gebėjimų, D.Radzevičius sakė, kad jis nebūtų vienas – generaliniam direktoriui leidžiama suburti savo komandą.
„LRT generalinio direktoriaus funkcijos, ypač viešojoje erdvėje, yra pervertinamos, o kai kurios esminės funkcijos kažkodėl nutylimos. Manau, kad komanda, kurią galima pasikviesti į didžiausią Lietuvoje kompaniją, tikrai galėtų padaryti daug darbų“, – pabrėžė jis.
Jeigu būtų išrinktas, D.Radzevičius žadėjo atsisakyti visų kitų pareigų. Šiuo metu jis vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungai.
