Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 13d. 17:16

Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl euro, ES pajėgų ir fakto, ar Sirijoje vyksta karas

Petras Auštrevičius, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė, Gitanas Nausėda, Naglis Puteikis, Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Petras Auštrevičius, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė, Gitanas Nausėda, Naglis Puteikis, Ingrida Šimonytė

Kasmetinėje Rytų Europos studijų centro konferencijoje Lietuvos užsienio politiką aptarusių kandidatų į prezidento postą nuomonės išsiskyrė dauguma klausimų: nuo bendro euro zonos biudžeto ir Europos Sąjungos ginkluotųjų pajėgų, iki fakto, ar šiuo metu Sirijoje iš tikrųjų vyksta karas.

Kandidatai buvo paprašyti įvertinti bendros Europos Sąjungos (ES) kariuomenės idėją, apie kurią pastaruoju metu užsiminė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Gitanas Nausėda tikino tokius planus vertinantis nevienareikšmiškai, kadangi „negali būti dviejų galios centrų“, be to, gali kilti nesusipratimų, nes kai kurios ES narės nepriklauso NATO. Pasak kandidato, tai galėtų apsunkinti sprendimų priėmimo procesą.

Vėliau G.Nausėda pridūrė, kad keičiantis kartoms JAV politikoje, ateityje Vašingtono lyderiams gali būti sudėtinga įtikinti rinkėjus, jog intensyvus amerikiečių pajėgų buvimas Europoje yra reikalingas.

Ingrida Šimonytė tikino, kad, kalbant apie valstybės saugumą, „NATO išlieka pagrindinis mūsų skėtis“. Pasak kandidatės, labai svarbu, kad dvi iniciatyvos – ES kariuomenė ir NATO – nesidubliuotų. I.Šimonytės teigimu, Bendrijos pajėgos Aljansą galėtų papildyti įvairiose srityse, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo.

Savo ruožtu Naglis Puteikis pareiškė esąs griežtai nusiteikęs prieš bendrų ES pajėgų kūrimą, nes karinis vienetas turi turėti vieną karo vadą. „Prancūzijos ar Vokietijos bazė ties Suvalkais sukeltų Rusijai juoką, NATO bazė – baimę“, – pridūrė kandidatas.

Aušra Maldeikienė sakė, kad nereikėtų situacijos analizuoti vien iš šiandienos perspektyvos, o verčiau įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys po 10 metų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė

„NATO išliks toks pat stiprus, o ES turės savų iššūkių, todėl nedidelė tvarkinga kariuomenė galėtų būti jai naudinga“, – teigė kandidatė ir pridūrė, kad Lietuvoje dažnai pamirštama, jog po 10 metų Europos priešininke gali tapti Kinija.

Arvydas Juozaitis debatuose teigė, kad būtų naudinga turėti „policinio pobūdžio pajėgas prie pietinių Europos sienų“, kurios apsaugotų nuo nelegalių migrantų srauto.

Petras Auštrevičius pridūrė, kad Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenės yra „pilnai suderinamos su JAV“, o bloko pajėgų kūrimas galėtų paskatinti Europą investuoti į gynybą.

Pasisakė už didesnį įnašą į ES

Kandidatų į prezidentus nuomonės išsiskyrė ir vieningo euro zonos biudžeto bei finansų ministro skyrimo atžvilgiu.

P.Auštrevičius atkreipė dėmesį į ES narių investicijas Lietuvoje ir teigė, kad „išlaikyti investicinį aktyvumą mums yra valstybės modernizavimo reikalas“. Jis pasisakė už įnašų į ES biudžetą didinimą kontroliuojant jų panaudojimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydas Juozaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydas Juozaitis

A.Juozaitis teigė manąs, kad bendro biudžeto įsteigimo idėja artimiausiu metu „bus labai stumiama į priekį“, tačiau siūlė pirmiausia „lopyti“ Italijos ir Graikijos biudžetų skolas. Pasak jo, dėl „bendrų mokesčių ES biudžetui būtų neįmanoma susitarti“.

A.Maldeikienė tikino, kad „didesnis bendras buvimas kartu ir didesnis biudžetas visomis prasmėmis būtų naudingas Lietuvai“. Parlamentarė kalbėjo apie lėšų poreikį naujiems iššūkiams: teigė, kad, palyginus su situacija 2015 metais, migrantų krizė Europoje yra iš esmės suvaldyta, tačiau paaštrėjusios klimato kaitos problemos galėtų ją vėl pagilinti.

G.Nausėda taip pat pasisakė už didesnį ES narių įnašo į bendrą biudžetą, kadangi atsiranda naujų globalių iššūkių. „Jei kalbame apie finansų politikos unifikavimą, bendrą finansų ministrą ir panašius dalykus, šiuo metu į tai žiūrėčiau skeptiškai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Tiek dėl dviejų greičių Europos, tiek dėlto, kad nemažai valstybių, neišskiriant Lietuvos, naudojasi galimybe turėti suverenią bent jau tiesioginių mokesčių politiką savo investicinio pajėgumo stiprinimui ir verslo skatinimui “, – kalbėjo kandidatas.

Savo ruožtu N.Puteikis priminė buvęs vienintelis Seimo narys, pasisakęs prieš euro įvedimą Lietuvoje. Jis ragino atsižvelgti į Lenkiją, kuri, esą, turėdama zlotą, išvengė finansinės krizės, kasmet „naudodamasi nacionalinės valiutos privalumu prieš kaimynines šalis stiprina socialinę politiką“.

„Todėl esu prieš vieningą ES finansų ministrą“, – debatuose kalbėjo kandidatas, citavęs socialinių tinklų žvaigždę Moniką Šalčiūtę, kuri esą išpranašavo, kad „euro ir lito santykis keisis vienas į vieną“.

I.Šimonytė bendrą euro zonos biudžeto įsteigimą grindė akademikų argumentais apie „pinigų sąjungą be vienos kojos“.

„Ji (sąjunga – red.) turi bendrą pinigų politiką, bet neturi jokios bendros biudžeto politikos, tiksliau išteklių, kuriuos galėtų naudoti krizės atveju. Mainais jos turi skolinimo instrumentus“, – sakė kandidatė ir pridūrė, kad ignoruoti šią problemą nėra gerai, todėl kalbėti apie išteklius, kurie padėtų šalims likviduoti krizės padarinius, nėra blogai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius savo namuose
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius savo namuose

P.Auštrevičius sakė, kad Lietuvai, kaip euro zonos narei, „neturėtų būti tas pats, kaip elgiasi kitos šio klubo valstybės“. „Yra praktiškai neperspektyvu ES biudžete neturėti atskiros eilutės dėl euro zonos“, – pridūrė jis.

„Partizaninis požiūris“ į Rusiją

Kalbėdama apie Europos santykius su Rusija, A.Maldeikienė tikino, kad Lietuva turėtų stengtis Europą įtikinti, jog Maskva – ir jos priešas.

„Nesugebame įrodyti, kad Rusija ir jų priešas, nes nesugebame pamatyti jų priešų. Esame nusiteikę prieš migrantų politiką, nors tai yra didelė Pietų Europos valstybių širdagrauža“, – sakė kandidatė ir pridūrė, kad turėtumėme laikytis bendros ES politikos Kinijos atžvilgiu.

G.Nausėda: „Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją, tuo pačiu Rusija metė iššūkį Vakarų bendruomenei. Mes turime reaguoti, nes nereagavimas būtų priimtas kaip silpnumo ženklas.“

Savo ruožtu G.Nausėda sakė manąs, kad santykiuose su Rusija svarbiausia yra vieningas ES atsakas.

„Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją, tuo pačiu Rusija metė iššūkį Vakarų bendruomenei. Mes turime reaguoti, nes nereagavimas būtų priimtas kaip silpnumo ženklas“, – tikino kandidatas.

Pasak jo, Lietuva, kaip santykių su Maskva ekspertė, turėtų būti aktyvesnė.

N.Puteikis kritikavo ES tylą dėl Rusijos pastatyto tilto, sujungusio žemyninę šalies dalį su okupuotu Krymu, ir dujotiekio „Nord Stream 2“, sujungsiančio Vokietiją su Rusija, statybas.

„Pasikartosiu: Lietuva turi vienintelę išeitį – NATO bazę arčiau Suvalkų“, – tikino kandidatas. Pasak jo, ES ir Lietuvos politikai klysta manydami, kad, iš prezidento posto pasitraukus prezidentui Vladimirui Putinui, Rusija taps mažiau agresyvi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Naglis Puteikis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Naglis Puteikis

I.Šimonytė teigė, kad pastarųjų metų Maskvos agresija Ukrainoje parodė, kad dabar yra puikus metas kalbėti apie bendrą griežtesnę ES politiką Rusijai. Ji pabrėžė Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos –integracijos svarbą.

Tiesa, A.Juozaitis ir N.Puteikis Ukrainos narystę Bendrijoje sakė vertinantys skeptiškai – esą šalis tam kol kas nėra pasiruošusi.

N.Puteikis tikino iš savo atlyginimo Ukrainos pajėgoms nupirkęs benzininių pjūklų, ir, jei tik reikės, šalies gynimui jų nupirks daugiau.

Parlamento narys, reaguodamas į I.Šimonytės pastabą, esą gerai, jog pjūklus pirko ne už greituosius kreditus, atšovė, kad „konservatoriai Ukrainą remia tik žodžiais“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

P.Auštrevičius sakė linkęs Rusiją vadinti ne prieše, o iššūkiu, esą vienas mūsų nacionalinių interesų yra demokratija Rytuose. Pasak kandidato, ES reikia bendros pozicijos Maskvos atžvilgiu, o griežčiausiu atsaku įvardijo Europos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

A.Juozaitis teigė, kad šiandien, patys to nesuvokdami, į Rusiją žvelgiame partizanų akimis, o mūsų politikai kalba, kad jokių derybų būti negali. „Aišku, labai žavinga mokyti Vakarus, kaip elgtis su Rusija“, – kalbėjo kandidatas ir pridūrė, kad „mūsų tvirtumas – geras pavyzdys Vakarams“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

Pasak A.Juozaičio, nereikėtų „alinti“ biudžeto gynybai skiriant 2 proc. BVP, nes šie reikalavimai „tėra politinė retorika“.

Susipliekė dėl migrantų

Debatų atmosfera itin įkaito kandidatams į prezidento postą prakalbus apie migrantus ir pabėgėlius.

I.Šimonytė tikino, kad Lietuva, kaip ES narė, kuriai nors šaliai patiriant didelį spaudimą, turėtų trumpam laikotarpiui priimti iš jos bėgančius žmones.

P.Auštrevičius teigė, kad sienų nuo pabėgėlių ir migrantų statymas niekada nėra geras sprendimas, tačiau pritarė išorinių Europos sienų apsaugai ir humanitarinės pagalbos bazių įkūrimui Šiaurės Afrikoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantai išsilaipina Ispanijos pakrantėje, perplaukę Viduržemio jūrą iš Maroko
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantai išsilaipina Ispanijos pakrantėje, perplaukę Viduržemio jūrą iš Maroko

A.Juozaitis piktinosi šią savaitę Marakeše pasirašytu Jungtinių Tautų Migracijos paktu, kuriam pritarė ir Lietuva. „Dabar visi susitarimai dėl migracijos yra bejėgių balsas tyruose į aukštybes – mes tiesiog nežinome, ką daryti“, – sakė kandidatas ir kalbėjo apie neva vengrų kilmės filantropo George'o Soroso migracijai daromą įtaką.

Jis pridūrė, kad jei gimstamumas Europoje nebus skatinamas, „lengviausia išeitis bus sumaišyti Europą su pabėgėliais“.

Jis pridūrė, kad jei gimstamumas Europoje nebus skatinamas, „lengviausia išeitis bus sumaišyti Europą su pabėgėliais“.

A.Maldeikienė siūlė pradėti pagarbiai kalbėti su tais žmonėmis, kurie bijo migrantų.

„Mes Lietuvoje neturime jokios problemos – turime apie šimtą migrantų, kurių dauguma – vaikai, tai aš tų lakstančių arabų nepastebėjau“, – sakė ji replikuodama į ankstesnį N.Puteikio pasisakymą apie į Europą plūstančius arabus.

G.Nausėda teigė, kad reikėtų atskirti sąvokas „karo pabėgėlis“ ir „ekonominis migrantas“, skirtingą statusą turintiems žmonėms taikyti skirtingą politiką. Jis taip pat pasisakė už išorinių sienų apsaugą.

N.Puteikis tikino, kad karo pabėgėliai – „eilinė Europos Sąjungos veidmainystė“. Jis sakė, kad Sirijoje nebevyksta jokie karo veiksmai, todėl ten, esą, nebėra karo pabėgėlių. Pasak parlamentaro, Europai grėsmę kelia pabėgėliais apsimetantys migrantai, „anksčiau ar vėliau ir mus ištiks šis mechanizmas“.

„Arabai yra tikroji Europos Sąjungos grėsmė“, – emocingai kalbėjo N.Puteikis.

P.Auštrevičius teigė, kad N.Puteikis smarkiai klysta, o už pasisakymus apie Sirijoje neva nebevykstančius karo veiksmus jis Seimo narį palygino su V.Putinu.

Kalbėdamas apie karo veiksmus Sirijoje, N.Puteikis omenyje turėjo rugsėjo viduryje Rusijos ir Turkijos sudarytą susitarimą dėl demilitarizuotos zonos įkūrimo „paskutiniu sukilėlių bastionu“ vadinamoje Idlibo provincijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos sukilėlis netoli Idlibo
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos sukilėlis netoli Idlibo

Remiantis susitarimu, sukilėliai ir džihadistai turėjo iki spalio 10 dienos iš šios pasagos pavidalo zonos atitraukti visus sunkiuosius ginklus.

15min primena, kad, nepaisant susitarimo, tarptautinės organizacijos šiame regione vis dar fiksuoja karinę agresiją. „Syrian Observatory for Human Rights“ gruodžio 14-osios duomenimis, po susitarimo sudarymo Basharo al Assado režimui toliau bombarduojant Idlibą, provincijoje žuvo 133 asmenys – tiek kovotojai, tiek civiliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:10
24:14
00:49

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min