„Ši pataisa suteiktų galimybę jauniems piliečiams aktyviau įsitraukti į politinę veiklą ir save realizuoti įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Nematau argumentų, kodėl 21 metų sulaukęs asmuo negali kandidatuoti į Seimą, kai tuo tarpu į Europos Parlamentą gali. Dar daugiau, net į 13 ES šalių parlamentus gali kandidatuoti asmenys, sulaukę 18 metų“, — sakė projekto iniciatorius, vienas jauniausių Seimo narių, Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys.
Konstitucijos pataisos Seime priimamos po 2 balsavimų, tarp kurių daroma ne trumpesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Pataisą turi palaikyti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
„Nemanau, kad Konstitucijos pataisa bus be ginčų priimta Seimo narių, todėl aktyvi jaunimo organizacijų pozicija yra ypač svarbi“, – teigė buvęs jaunimo organizacijos „Darbas“ pirmininkas V.Gapšys.
Konstitucijos pataisos tekstą pasirašė 45 parlamentarai iš daugelio Seimo frakcijų.
Amžiaus cenzas kandidatams į nacionalinių parlamentų (žemųjų rūmų) narius ES valstybėse svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Beveik pusė ES šalių kandidatams taiko 18 metų amžiaus cenzą. Aštuonios šalys, įskaitant Lietuvos kaimynes Lenkiją, Latviją ir Estiją, taiko 21 metų cenzą. Dvi šalys (Prancūzija ir Rumunija) yra nustačiusios 23 metų cenzą, o toks pat kaip Lietuvoje amžiaus cenzas kandidatams taikomas tik trijose ES valstybėse – Graikijoje, Italijoje ir Kipre.
