„Aš asmeniškai turiu poziciją, kad geriau yra susimokėti ir neerzinti visuomenės, kadangi šiuo geopolitiniu laikotarpiu tikrai yra visuomenės jautrumas labai svarbus klausimas ir aš būčiau už tai, kad susimokėtume už visus“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje antradienį kalbėjo M.Katelynas.
Tačiau jis nežadėjo, kad būtent toks sprendimas bus priimtas kitąmet.
„Aš nenoriu dalinti pažadų, sakau, kokia mano pozicija. Kaip pavyks tai įgyvendinti, matysime rezultate“, – nurodė politikas.
Kaip rašė BNS, pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, ir sumokėti 1,4 mln. eurų įmoką už tą dalį užsieniečių, kurių nepriims.
Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau minėjo, jog pirmi migrantai į Lietuvą turėtų atvykti kitąmet, o sprendimas dėl migrantų priėmimo ir įmokos kiekvienais metais bus peržiūrimas.
Be to, M.Katelynas kelia idėją VRM kas mėnesį skelbti migracijos statistiką, taip didinant visuomenės pasitikėjimą atvykėliais.
„Vienas iš dalykų, kuriuos norėčiau padaryti (...), kiek yra deportuota, kiek nusikaltusių padaryti kasmėnesinę statistiką, kur gyventojai galėtų ministerijos puslapyje matyti, kokia yra migracijos situacija“, – sakė politikas.
„Jeigu visuomenė, gyventojai žinotų, kas atvyksta, kiek, kokių specialybių gal net, tikrai tai prisidėtų prie to, kad geroji migracija būtų priimtina, o mano, kaip ministro, darbas – ieškoti priemonių, kaip tą nelegalią ir piktnaudžiavimą migracija užkardyti“, – pridėjo kandidatas į ministrus.
Jis teigė „nesantis atviros migracijos šalininkas“, bet kartu pastebintis, kad visuomenės žinių stygius ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią migraciją „padaro baubu“.
BNS skelbė, kad ES solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Migracijos departamento gegužės duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota per 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
