Informacija apie tai, kiek laiko virusas gyvena ant įvairių paviršių bei tikimybė susirgti itin domina vyresnius kaip 55 metų amžiaus žmones, tuo tarpu jaunesnius labiau domina kiti aspektai.
„45-55 metų žmonės dažniau nei kiti domisi ir tuo, kas turi didžiausią riziką sunkiai susirgti, tuo tarpu jauniausiai amžiaus grupei, taip pat mažesnių miestelių gyventojams labiau nei kitiems rūpi informacija, susijusi su prekių siuntimu iš užsienio (38 proc. vs 26 proc.). 35-44 metų amžiaus žmonėms dažniau nei kitiems kyla klausimas, ar reikia dėvėti veido kaukę (22 proc. vs 13 proc.)“, – skirtumus vardijo Alicija Miliauskienė, „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Pasak A.Miliauskienės, susirūpinimas dėl tikimybės susirgti yra didesnis kaimo vietovėse nei mieste (49% vs 30%), tuo tarpu miesto gyventojai daugiau domisi tuo, kiek virusas išlieka gyvas ant įvairių paviršių. Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, kuriuose fiksuota nemažai susirgimų, taip pat daugiau nerimauja dėl viruso ant paviršių (47 proc.) negu tuo, kokia tikimybė susirgti (26 proc.).
Beveik trečdaliui šalies gyventojų rūpi, ar antibakteriniai produktai padeda išvengti viruso (31 proc.), o daugiau nei kas ketvirtam – informacija apie ligos simptomus.
Labiausiai kliaujasi oficialiais vyriausybiniais šaltiniais
Kalbant apie informacijos šaltinius, kuriais gyventojai pasitiki labiausiai ieškodami atsakymų į šiuos jiems rūpimus klausimus, dauguma kliaujasi oficialiais vyriausybinių institucijų šaltiniais.
Daugiau nei pusė žmonių pasitiki vyriausybės institucijų portalais – SAM, Ligų prevencijos ir kontrolės centro, Nacionalinio sveikatos centro, URM ir kt. Žiniasklaidos kanalų informacija pasitiki 41 proc. gyventojų, o kas trečias labiau linkęs kliautis tarptautinių institucijų, pvz. PSO, portalais.
„Čia matome skirtumą su informacija apie prekės ženklus – renkantis prekes ar paslaugas, dauguma gyventojų labiausiai linkę pasitikėti draugų, pažįstamų rekomendacijomis ar socialine žiniasklaida, tuo tarpu, epidemijos atveju, labiausiai pasikliaujama oficialių institucijų informacija. Tai gera žinia, nes dauguma gyventojų remiasi oficialiais šaltiniais, tai mažina fiktyvių žinių įsitvirtinimo galimybę. Antra vertus, nėra pasitikėjimo monopolio, tas rodo, kad gyventojai sugeba kritiškai priimti informaciją ir remiasi daugiau negu vienu šaltiniu“, – sakė „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų ekspertė.
Kiti informacijos apie koronavirusą šaltiniai pagal gyventojų pasitikėjimą pasiskirsto tolygiai. Sveikatos priežiūros srities kanalais (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, skaitmeninėmis platformomis, sveikatos priežiūros telefono linijomis ir vaistininkais) labiausiai pasitiki apie dešimtadalį gyventojų, tai yra tiek pat, kiek ir draugais, pažįstamais ar šeimos nariais.
„Kantar“ „COVID-19 Barometras“ atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š.m. balandžio 14-19 d., reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklausti 533 Lietuvos gyventojai.
