Sekite 15min Google
Jis priėmė tai numatančias Karo padėties įstatymo pataisas. Už jas balsavo 102 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
Pagal priimtus pakeitimus, įvedus karo padėtį, kariuomenės vadas privalės užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės bei prezidento rezidencijos pastatų ir visų šių institucijų teritorijų apsaugą bei ginkluotą gynybą.
Kai šios institucijos negalės dirbti savo pastatuose, turės būti užtikrinta paskirtų jų darbo vietų apsauga.
Ši pataisa reiškia, kad minėtų pastatų apsauga kilus kariniam konfliktui iš Vadovybės apsaugos tarnybos pereitų kariuomenei.
Anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, inicijavusio šį projektą, pataisa reikalinga siekiant teisinio aiškumo.
„Toks teisinio aiškumo trūkumas karo padėties metu gali sukelti institucijų funkcijų dubliavimąsi, koordinavimo problemų ar delsimą priimti taktinius sprendimus, o tai keltų tiesioginę grėsmę valstybės valdymo tęstinumui“, – teigta dokumento aiškinamajame rašte.
Priimtomis Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisomis valstybės gynyba, prezidento, Seimo ir Vyriausybės veikla priskirtos gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms.
Taip įtvirtinama, kad minėtų institucijų funkcionavimo sutrikdymas prilygsta tiesioginei grėsmei visos visuomenės saugumui.
Be to, nustatyta, kad gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančios institucijos valstybines mobilizacines užduotis vykdo iš joms patvirtintų asignavimų.
Ši pataisa užtikrina, kad paskelbus mobilizaciją, Seimo, Vyriausybės ir prezidento veiklai būtų skirtas finansavimas.
Ketvirtadienį parlamentarai taip pat papildė Seimo statutą, nustatydami tvarką, kaip būtų šaukiamos neeilinės sesijos paskelbus mobilizaciją ir karo padėtį.
