Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 30 /13:50

Kariuomenės pokyčiai: trys nauji kariniai miesteliai, nauji pavadinimai, daugiau kariūnų

Trečiadienį Vyriausybė savo posėdyje turėtų patvirtinti principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą, pakoreguoti šauktinių skaičius ir kitus kariuomenei aktualius dalykus. Kitąmet numatoma, kad bus pastatyti trys nauji kariniai miesteliai, todėl kariuomenei reikia didinti darbuotojų skaičių.
Kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“
Kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ / PB „Žemaitija“ nuotr.

Įstatymo projekte rašoma, kad Lietuvos kariuomenės brigados klasifikuojamos į Mechanizuotąją ir Motorizuotąją pėstininkų brigadas (Mechanizuotoji pėstininkų brigada ,,Geležinis Vilkas“ ir Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“), atitinkamai dalis batalionų jose įvardijami kaip mechanizuotieji arba motorizuotieji. Įstatyme nustatytas karių, pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius nuo 3 800 iki 4 000 per metus ir ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 – yra nepakankami ir neleidžia kariuomenei lanksčiai planuoti ir, atsižvelgiant į kovinio rengimo cikliškumą, užtikrinti savalaikio dalinių komplektavimo iš šauktinių karių.

Įstatymo pataisoms turės pritarti ir Seimas.

Keisis brigados pavadinimas ir pėstininkų klasifikavimas

Įstatymo projektu siūloma LK Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ suteikti Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardą ir brigadą vadinti taip – Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“.

MPB „Žemaitija“ nuotr./MPB „Žemaitija“
MPB „Žemaitija“ nuotr./MPB „Žemaitija“

Lietuvos didžiojo etmono J.K.Chodkevičiaus vardas pėstininkų brigadai „Žemaitija“ suteiktinas vieno žymiausių ir didžiausių XVII a., Renesanso epochos, karvedžių – J.K.Chodkevičiaus – garbei, siekiant įprasminti šio karvedžio dalyvavimą mūšiuose, iškovotas šalies istoriją koregavusias pergales.

Taip pat siūloma atsisakyti pėstininkų brigadų ir batalionų klasifikavimo į motorizuotuosius ar mechanizuotuosius. Nors kai kuriose NATO šalyse dar iki dabar yra išlikę mechanizuotų ir motorizuotų brigadų ir batalionų pavadinimų, NATO šalys pereina prie naujos doktrinos, atsisakydamos tokių terminų vartojimo, kad pavadinimas nebūtų susietas su naudojama technika ir ginkluote.

Todėl, siekiant išvengti skirtingo to paties termino interpretavimo skirtingose NATO šalyse, siūloma pereiti prie bendrinio pavadinimo, kuris vartojamas aprašant reikalavimus NATO narėms, – pėstininkų brigada ir pėstininkų batalionas, tada pėstininkų brigadoje ar batalione keičiantis ginkluotei ir technikai nereikės keisti ir tikslinti jų pavadinimų.

Siūloma didinti šauktinių ribinius skaičius

Įstatymo projektu siūloma tikslinti šauktinių ribinius skaičius ir nustatyti juos nuo 3 400 iki 4 400. Šiuo metu Įstatyme nustatytos karių, pašaukiamų į NPPKT, skaičiaus ribos (nuo 3 800 iki 4 000) neleidžia kariuomenei lanksčiai planuoti ir, atsižvelgiant į kovinio rengimo cikliškumą, užtikrinti savalaikio dalinių komplektavimo iš šauktinių karių.

Vyr. eil. Ž.Ruseckaitės nuotr./Šauktiniai
Vyr. eil. Ž.Ruseckaitės nuotr./Šauktiniai

„Visada tai yra iššūkis, bet tik atkreipsiu dėmesį, kad čia yra ribiniai skaičiai, jie yra siektini. Tai nereiškia, kad kiekvienais metais pasiekiamas maksimumas. Būna, kai jis nepasiekiamas, pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus“, – prieš posėdį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, šis sumažėjimas susijęs su pandeminiu laikotarpiu, kai mažiau karių galėjo vykti į mokyklas ir raginti moksleivius prisidėti prie kariuomenės.

Pasak ministro, priimant daugiau šauktinių, jų apmokymui reikės skirti ir daugiau karių.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Kiekvienam 100 šauktinių reikia, sakykim, dešimtadalio dar personalo. Tai kiek didinam šauktinių, tai turim galvoti apie personalo didinimą, tas irgi yra numatyta“, – sakė A.Anušauskas.

Siekiant pašaukti įstatymu nustatytą karo prievolininkų skaičių, šiuo metu kariuomenės vienetai yra pildomi šauktiniais kariais atsižvelgiant į kariuomenės vienetų infrastruktūros galimybes, bet ne organizacinės struktūros ir įrangos lentelėse (toliau – OSĮL) nustatytą karių skaičių.

Pažymėtina, kad OSĮL paskirtis – apibrėžti kovinių, kovinės paramos, kovinio aprūpinimo, vadovavimo ir vadovavimo paramos karinių vienetų organizacinius, personalo ir aprūpinimo reikalavimus. Todėl kariuomenės vienetuose susidarė situacija, kai jie yra komplektuojami iš didesnio eilinių pareigybių skaičiaus, nei numato OSĮL.

Sumažinus NPPKT karių skaičių kariuomenės vienetuose pagal OSĮL nustatytą karių skaičių ir padidinus Mokomojo pulko (toliau – MP) galimybes vykdyti trijų mėnesių bazinį kario kursą NPPKT kariams, atsiras galimybė pašaukti NPPKT karius į dalį LK vienetų dažniau, nei buvo kviečiama iki dabar, t. y. iš devynių mėnesių tarnybos NPPKT kariai tris mėnesius atliktų tarnybą MP, o šešis mėnesius dalinyje vietoj anksčiau buvusių visų devynių mėnesių. Kol daliniuose tarnaus ankstesnio šaukimo NPPKT kariai, jau bus galima MP pradėti rengti naujo šaukimo NPPKT karius.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šių pokyčių susidarys situacija, kai vienais metais bus galima pašaukti daugiau karo prievolininkų, o kitais metais – mažiau, nei šiuo metu įstatyme nustatytos maksimali ir minimali ribos. Tokiu būdu bus pasiektas nuolatinis kariuomenės dalinių sukomplektavimas iš reikiamo karių skaičiaus ir užtikrintas pakankamas, nepertraukiamas, savalaikis karinių vienetų komplektavimas ir kovinis rengimas.

Bus daugiau kariūnų

Taip pat siūloma didinti kariūnų ribinius skaičius ir nustatyti juos nuo 200 iki 440 (dabar nustatyta nuo 200 iki 320). Išliekant paskutiniųjų metų norinčiųjų studijuoti Lietuvos karo akademijoje (LKA) skaičių tendencijoms, taip pat siekiant užtikrinti išeinančių į atsargą karininkų pakeitimą naujais karininkais ir įgyvendinti ilgalaikius personalo plėtros planus, yra būtina didinti Įstatyme nustatytą ribinį kariūnų skaičių ir jį keisti: vietoj dabar patvirtinto nuo 200 iki 320 patvirtinti nuo 200 iki 440 kariūnų.

Nustačius didesnį maksimalų leistiną ribinį kariūnų skaičių iki 440, kasmet į LKA galima bus priimti iki 110 kariūnų ir taip užtikrinti KAS personalo poreikius.

Iškils trys nauji kariniai miesteliai, reikia daugiau darbuotojų

Taip pat siūloma patikslinti Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinį skaičių iki 2 050 (įstatyme nustatytas iki 1 800).

Ribinis kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius didinamas didėjant kariuomenės civilinio personalo poreikiui medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti.

2023 m. planuojama pastatyti tris karinius miestelius Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, kurių infrastruktūros priežiūrai, kariuomenės vienetams aptarnauti papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai