Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kariuomenės vadas: Švedija padėtų Baltijos šalims agresijos atveju, tačiau dėl karinės pagalbos spręstų politikai

Baltijos šalys
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Baltijos šalys
Šaltinis: BNS
0
A A

Švedija padėtų Baltijos šalims, jei joms kiltų saugumo problemų, tačiau dėl pagalbos rūšies – diplomatinės, karinės ar ekonominės – spręstų politikai, sako Švedijos kariuomenės vadas generolas Sverkeris Goransonas.

Vilniuje viešėjęs generolas interviu BNS komentavo kariškių požiūrį į 2010 metais Švedijos parlamento priimtą pareiškimą, sakantį, jog „Švedija nebus pasyvi, jei kitą (Europos Sąjungos) valstybę narę ar Šiaurės šalį ištiks katastrofa ar jos bus užpultos“, todėl „Švedija turėtų būti pasirengusi suteikti bei gauti karinę paramą“. Generolas pažymėjo, kad nors Švedija istoriškai buvo neutrali ir  prie karinių blokų nesijungianti šalis, šiandien toks apibūdinimas jai jau nebetinka.

„Taip nebėra, turiu omenyje, kad mes palikome neutralumą kai įstojome į Europos Sąjungą. (...) Jei norime ateityje spręsti tokius klausimus, turime dirbti kartu. Tai reiškia, jog jei jums kiltų problema ir paprašytumėte mūsų paramos, mes jus palaikytume“, – kalbėjo Švedijos kariuomenės vadas.

Kartu generolas pridūrė, jog veiksmų geografija šiuo požiūrių neturėtų apsiriboti vien Baltijos jūra, tačiau apimti ir Arkties regionus. Jis taip pat pabrėžė, kad galima pagalba apima ištisą veiksmų spektrą.

„Ir šiuo metu Švedijoje ties šiuo klausimu yra labai dirbama politiniame lygmenyje. Mes pradėjome diskusiją ir ginkluotosiose pajėgose, tačiau nieko kol kas nėra nuspręsta. (...) Yra labai aišku, kur mes einame, tačiau kol kas nėra apibrėžta, ką tai reikš. Tačiau kaip ir sakiau – yra ištisas spektras, ne vien tik karinė (pagalba). Gali būti politinė, diplomatinė, ekonominė ar karinė – visos galios“, – teigė S.Goransonas.

Jis taip pat pakomentavo Švedijos karo mokslų akademijos bendradarbio Karlio Neretnieko parengtą analitinį dokumentą, kuriame teigiama, jog plataus masto karinių veiksmų Baltijos šalyse ir aplink jas atveju Švedijos galimybės suteikti svarbią pagalbą yra labai ribotos.

„Labai svarbu suprasti, kad yra aiškus politinis siekis, patvirtintas parlamento sprendimu. Šiuo metu ties juo dirbama – ką tai reiškia ir kaip tai įgyvendinti. O ginkluotosioms pajėgoms tokios užduoties kol kas nėra iškelta. Tai reiškia, kad dabar yra situacija, kurioje žmonės kalbasi ir siūlo idėjas“, – teigė Švedijos kariuomenės vadas.

Kariškis pažymėjo, jog svarbu jausti skirtumą, „kad nemanytumėte, jog šis leidinys yra Švedijos Vyriausybės balsas, nes taip nėra“.

„Bet jei jau prieiname iki klausimo, ar mes galėtume, ar ne, aš esu įsitikinęs, kad dabartiniu momentu mes galėtume padaryti daug dalykų. Nes mes turime vienas geriausių oro pajėgų Europoje – ir techniškai, ir dydžiu. (...) Mes turime nedidelį, bet gerą laivyną ir turime labai specializuotas, ką parodėme Šiaurės šalių kovinėje grupėje, sausumos pajėgas. (...) Aš manau, mes geri, būtume dar geresni, jei bendradarbiautume – ką ir darome“, – sakė S.Goransonas.

Praėjusią savaitę paskelbtame K.Neretnieko straipsnyje teigiama, kad Švedijos karinės galimybės ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju kol kas yra ribotos ir neatitinka politikų deklaracijų. Karo eksperto teigimu, tarp Švedijos deklaruojamos doktrinos, kad ji pasirengusi padėti Baltijos šalims, ir realių galimybių yra „rimtas neatitikimas“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min